„Nematyčiau čia didelės problemos dėl to, kad tas projektas nebuvo pasirinktas finansuoti. Manau, kad galėsime ieškoti kitų finansavimo šaltinių šitam projektui“, – pirmadienį žurnalistams sakė vadas.

„Jis („dronų sienos“ projektas – BNS) galbūt būtų daugiau orientuotas į regioninį bendradarbiavimą, regioninės sistemos sukūrimą“, – pridūrė jis.

R. Liubajevo teigimu, ES finansuoja kitus su bepiločių orlaivių, antidroninės sistemos įsigijimus.

Jo duomenimis, vien dronams įsigyti ES Lietuvai skyrė 11 mln. eurų, 3 mln. eurų numatyti antidroninei įrangai pirkti.

Pasak VSAT vado, „dronų sienos“ projektas pirmiausia buvo skirtas keistis informacijai tarp valstybių.

„Tai sistema, kuri pirmiausia leistų keistis informacija, aptikti dronus ir neutralizuoti. Taip pat planuota, kad būtų pasirinkti tam tikri sienos ruožai kiekvienoje valstybėje pilotiniams projektams įgyvendinti“, – sakė R. Liubajevas.

Bendra projekto vertė siekė 12 mln. eurų, iš jų Estijai buvo numatyta 4 mln. eurų, o kitiems projekto dalyviams – maždaug po 2,5 mln. eurų.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tvirtino, kad informacijos keitimasis dabar užtikrinamas kitais būdais, tik galbūt ne taip operatyviai.

„Aišku, būtų papildomas finansavimas, tam tikri procesai būtų greitesni, bet šiandien, mano žiniomis, VSAT vykdo pirkimų daugiau negu už 3 mln. eurų (lėšos skirtos antidroninėms sistemoms įsigyti – BNS). Tai tikrai sustiprins sienų apsaugą, ir tikimės, kad kiekvienas padalinys greitai turės apsaugą nuo dronų“, – sakė jis.

Ministras neatmetė galimybės pakartotinai teikti ES prašymą dėl „dronų sienos“ projekto finansavimo.

V. Kondratovičius tvirtino, kad šis projektas „nėra miręs“.

BNS skelbė, kad Lietuva ir Estija negavo Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, skirtai saugoti valstybių pasienį.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, organizuojant VSAT darbą, dronai ir kitos inovatyvios technologijos pasikeitus saugumo situacijai regione yra būtinybė.

Kaip BNS informavo VSAT, finansavimo paraišką Briuselis atmetė kovo pradžioje.

Pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją „dronų sieną“.

Tuomet ji BNS sakė, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių. Ji nesiėmė vertinti, kada ši idėja bus realizuota.

G. Paluckas: negavus ES finansavimo „dronų sienai“, teks panaudoti valstybės lėšas

Lietuvai ir Estijai negavus Europos Sąjungos (ES) finansavimo vadinamajai „dronų sienai“, premjeras Gintautas Paluckas sako apgailestaujantis, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis.

„Akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ES. Ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime spręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis“, – pirmadienį Marijampolėje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

„Europa yra didelė, interesai skiriasi ir kai kada tai, kas mums skauda ar mums yra svarbu, Europai nelabai“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar toks ES sprendimas nėra nuviliantis, jog Bendrijos lėšas skiriant įvairioms sritims jų netenka gynybai, G. Paluckas teigė, kad reikia džiaugtis lėšomis, kurių sulaukiama.

„Gerai, kad finansuoja kažką, nes mes tada galime finansinius išteklius nukreipti ten, kur mums atsiranda kitas poreikis, kuris Europoj galbūt nėra svarbus“, – kalbėjo premjeras.

„Bet taip sukonstruota Europa. Reikia derėtis, reikia žiūrėti, kur mes galime paremti pietiečių poreikius, kad jie paremtų mūsų, šiauriečių, poreikius. Na, šį kartą nepavyko susitarti, bet mėginsime kitą kartą“, – sakė jis.