Pas notarą tvirtinant gyvenamojo namo arba buto pardavimo sandorį, nuo šių metų sausio 1 d. reikia dar vieno dokumento – pastato energinio naudingumo sertifikato.

Išimtys – dovanos ir palikimas

Lig šiol buvo privaloma sertifikuoti tik naujos statybos namus, dabar šios procedūros neišvengs visi parduodami gyvenamosios paskirties objektai, išskyrus nešildomus, poilsio paskirties pastatus. Energinio naudingumo pasas nereikalaujamas dovanojimo, paveldėjimo atveju.

Specialistai kritikuoja, kad naujoji tvarka įvesta neinformavus visuomenės, abejojama tokio dokumento nauda. Kaip nuo šiol tvirtinti minėtus sandorius, žinių pristigo net notarai.

Energinio sertifikavimo šalininkai aiškina, kad laimės nekilnojamojo turto pirkėjai, o kartu ir visa planeta. Galutinis šio reikalavimo tikslas – skatinti žmones tausoti šilumos energiją, šiltinti namus ir kartu stabdyti globalinį atšilimą.

Notarai mato prieštaravimų

Ar pardavimo ir nuomos sandoriams daro įtaką nuo sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka pateikti pastato energinio naudingumo sertifikavimo dokumentą? Ar dėl šios priežasties sandorių skaičius sumažėjo?

Kaip sekasi dirbti įsigaliojus naujajam reikalavimui, pakomentavo Lietuvos notarų rūmų (LNR) prezidentas Marius Stračkaitis: "Naujoji tvarka realiai galioja tik kelias dienas. Kol kas negalime įvardyti jokių tendencijų. Kreipėmės į Teisingumo ministeriją prašydami paaiškinti mums, kaip įgyvendinti naująją tvarką."

Atsižvelgdami į Teisingumo ministerijos teisininkų nuomonę, LNR rekomenduoja notarams, tvirtinant pastatų arba jų dalių pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis, informuoti pirkėją ar nuomininką apie jo teisę prašyti pateikti galiojantį pastato energinio naudingumo sertifikatą. Tvirtinamoje sutartyje reikia pažymėti, kad šalims yra išaiškintos Statybos įstatymo 43–1 straipsnio nuostatos dėl privalomo pastatų energinio naudingumo sertifikavimo.

"Jei pirkėjas ar nuomininkas nepageidauja gauti pastato energinio naudingumo sertifikato, tai turėtų būti pažymima sutartyje, nurodant, kad pirkėjas (nuomininkas) dėl pastato kokybės pretenzijų neturi ir ateityje nereikš", – aiškino M.Stračkaitis.

LNR vadovo nuomone, įsigaliojusi Statybos įstatymo nuostata dėl energinio naudingumo sertifikavimo yra netobula, dirbtinai "pritempta" harmonizuojant Lietuvos teisės aktus su ES.

Bijo sandorių sumažėjimo

Anot pašnekovo, nė vienoje ES šalyje nėra privalomo reikalavimo parduodant ar nuomojant pastatus pateikti sertifikatus – tai pirkėjo ir pardavėjo susitarimo reikalas. Lietuvoje įsigaliojusios įstatymo nuostatos prieštaringos: vienur rašoma apie pareigą pateikti sertifikatą, kitur – tik apie pirkėjo teisę reikalauti. Notarams keblu suprasti, kaip tinkamai įforminti sandorį.

LNR prezidentas keistomis pavadino ir įstatymo nuostatos išimtis, kai, pavyzdžiui, nereikalaujama energinio naudingumo sertifikato parduodant ar nuomojant sodo namą, sodybą, kur gyvenama ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus.

"Dalis Lietuvos gyvena būtent tokio tipo būstuose. Kaip tai patikrinti? Neretai registruose kaip sodo namas įformintas pastatas iš esmės yra solidus gyvenamasis namas. Mums atrodo, kad naujosios nuostatos gerokai pakenks ir be to nuosmukio paveiktai nekilnojamojo turto rinkai. Žmonės bus priversti mokėti šimtus litų sertifikavimo ekspertams", – nuogąstavo M.Stračkaitis.

Rinka suvaldys kainas?

Kam naudinga privaloma tvarka nustatyti pastatų energetinį naudingumą? Anot Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus Roberto Enciaus, Lietuva dar nebuvo ES narė, kai buvo priimta direktyva, įpareigojanti mažinti šilumos energijos sunaudojimą pastatuose, dėl to mūsų šalies atstovai negalėjo diskutuoti šia tema.

Jo nuomone, iki 1991–1992 m. statytiems pastatams sertifikavimas nieko nereiškia, nes beveik visi namai yra vienodi. Tačiau, lyginant su naujai pastatytais namais, senųjų pastatų šilumos energijos sunaudojimo parametrai gali būti prastesni kelis kartus.

"Sertifikavimo procesą daugiausia kontroliuos ne kokios nors institucijos, o pirkėjai. Perkant butą už 300 tūkst. litų, išleisti dar 300 litų jo energiniam naudingumui nustatyti, nemanau, kad yra daug", – privalumus regi R.Encius.

Šiuo metu Lietuvoje yra atestuota 240 pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų ir jų, anot pašnekovo, kol kas pakanka. Pavyzdžiui, Danija skundžiasi, kad jų trūksta: norint butą sertifikuoti šioje Skandinavijos šalyje, reikėtų laukti bemaž mėnesį. Dėl susidarančių eilių, anot pašnekovo, kalti apribojimai: valstybė yra nustačiusi maksimalias sertifikavimo paslaugos kainas.

Pavyzdžiui, Vokietijoje kainų niekas nereguliuoja, ekspertų yra daugiau, negu reikia, todėl ten susiduriama su kita – žemos jų kompetencijos – problema.

Lietuvoje sertifikavimo kainos niekas nereguliuoja – tai palikta rinkai. Tačiau R.Encius nenorėjo atskleisti, kiek ši paslauga kainuoja Statybos produkcijos sertifikavimo centre. "Tačiau kainos mažėja. Naujos statybos pastatai sertifikuojami jau kelerius metus. Per šį laiką paslaugos kaina nukrito du kartus. Pavyzdžiui, didelio, sudėtingo pastato energetinio naudingumo sertifikavimas kainuoja 6–8 tūkst. litų, vieno tipinio buto – kelis šimtus litų. Jei nėra eilės, toks vertinimas gali būti atliktas per 1–2 dienas", – aiškino jis.

Blogiausia – informacijos stygius

Paklaustas, ar nekilnojamojo turto pirkėjai išties turės naudos iš sertifikatų, Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimo ir informacijos centro vadovas Romualdas Škėma siūlo pažvelgti į ES direktyvą: jei teigiama, kad būtina atlikti pastatų energetinį sertifikavimą, nebėra prasmės apie tai diskutuoti.

"Niekam ne paslaptis, kad dauguma gyvenamųjų namų, statyti sovietmečiu, yra prasti. Tuomet namai statyti vadovaujantis visai kita filosofija. Sovietų Sąjunga sąmoningai buvo pažeminusi energijos šaltinių kainas ir nustačiusi žemesnius sienų varžos rodiklius, kad statant namus reikėtų mažiau statybinių medžiagų.

Sienos buvo plonesnės, išvedžiota vienvamzdė šildymo sistema. Mat reikėjo kuo greičiau, kuo pigiau ir kuo daugiau pastatyti namų. Kada perėjome iš planinės į rinkos ekonomiką, energijos resursų kaina tapo reali, o pastatai liko tie patys. Jie visiškai neatitinka rinkos sąlygų, tai yra didžiausia tragedija", – vertino ekspertas.

Be to, R.Škėmos teigimu, sertifikatai išauklės žmones: "Jie turi suvokti, kam reikia to sertifikavimo, koks pastatas yra geras, koks – blogas. Namai turi žymėjimą, kaip ir buitiniai elektros prietaisai."

Tiesa, jis abejojo pasirinktais parametrais. "Ar paprastas žmogus supras, ką reiškia raidės A, B, C, D ir t.t.? Kiek A klasė geresnė už B, o C geresnė už B? Energetinio naudingumo pase pateikiama klasė skaičiuojama pagal pastato sunaudojamą šilumos kiekį. Žmonės esą pamatys, kad namas prastas, – sakė ekspertas. – Tačiau jiems pirmiausia reikia paaiškinti, koks namas yra geras, duoti gero pastato, žymimo A raide, pavyzdį. Pavyzdžiui, kiek tokio pastato 1 kv. m sunaudoja šilumos energijos. Jei naujovė įvedama nuo sausio 1 d., prieš tai pusę metų žiniasklaidoje apie tai turėjo būti informuojami žmonės, bet nieko panašaus nebuvo."

Sertifikavimo metu nustatomas energijos sunaudojimas, įvertinamas energetinis naudingumas, priskiriant pastatą energetinio naudingumo klasei, ir išduodamas pastato energetinio naudingumo pasas.

Pagal Statybos Techninį Reglamentą STR 2.01.09:2005 visi pastatai suskirstyti į septynias energetinio naudingumo klases.

A klasei priskiriami pastatai su mažiausiomis energijos sąnaudomis. B klasei dažniausiai priklauso pastatai, kurie statyti laikantis naujų šiluminės izoliacijos reikalavimų. E ir F klasė atitinka 1970–1990m. masiškai statytų pastatų lygį, o G klasei priskiriami pastatai, kurių sąnaudos pačios didžiausios.

Šaltinis: VD