Nuodėmių sąrašas

Dirbtinai sumažinta administruojamo turto vertė, kad patys nemokumo administratoriai arba jiems artimi asmenys įsigytų bankrutuojančios įmonės turtą, taip padarydami didelę žalą kreditoriams.

Galimi kyšininkavimo atvejai už tai, kad vilkintų bankroto procedūras, nekonstatuotų tyčinio bankroto, sudarytų sąlygas įsigyti turto ne rinkos verte, padėtų padengti debitorinius įsiskolinimus už mažesnę vertę.

Tokias valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims garbės nedarančias veiklas patvirtino praktiškai visų Antikorupcijos komisijos posėdyje dalyvavusių institucijų: Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos (AVNT), Valstybės kontrolės – atstovai.

„Didelis pūlinys valstybėje, – konstatavo Antikorupcijos posėdžiui vadovavęs Romualdas Varslauskas. – Žinoma, kad reikia veikti ir kaip tai daryti, bet laukiama.“

Nemokumo administratorių šou ne kartą yra aprašiusi ir „Kauno diena“.

Pernai sausį STT paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos bankroto (nemokumo) administratorių korupcijos. Įtarimai buvo pareikšti devyniolikai asmenų. Atliekant tyrimo veiksmus areštuotas galimai neskaidriu būdu įgytas turtas.

Tiriamos aplinkybės, kai administratoriai, būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, vykdydami įvairių įmonių bankroto procedūras, kaip įtariama, galėjo piktnaudžiauti tarnyba, siekdami asmeninės naudos sau ar su jais susijusioms įmonėms, taip pat reikalaudavo ir priimdavo didelės vertės kyšius už palankių sprendimų priėmimą įvairių įmonių bankroto procedūrose.

Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo, veikiant bendrininkų grupėje, sukčiavimo buvo pareikšti aštuoniems bankroto administratoriams ir dar vienuolikai kitų asmenų – bankrutuojančių įmonių vadovams, kreditoriams, debitoriams. Tarp įtariamųjų – ir du advokatai. Tyrimas tebevyksta.

Įvertinta rizika

Antikorupcijos komisijos posėdyje STT pristatė nagrinėtą 2020–2022 m. bankroto administratorių korupcijos riziką. Pateiktos septynios kritinės ir trys kitos antikorupcinės pastabos. Anot tyrėjų, teisinis reguliavimas sudaro palankias sąlygas teismui arba kreditorių susirinkimui nemokumo procesui administruoti paskirti šališką ar nepriekaištingą reputaciją praradusį nemokumo administratorių.

Kritiškai vertinta nemokumo administratorių atranka, kuri sudaro galimybių manipuliuoti fiktyviais darbo santykiais su fiziniais asmenimis – nemokumo administratoriais. Ne kartą minėtas Etikos kodekso nesilaikymas, apie ką vengiama pranešti Nemokumo administratorių rūmams ar kitoms pažeidžiamus procesus kontroliuojančioms tarnyboms.

Pristatyta schema, kurioje fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaudami vieno juridinio asmens bankroto procedūroje per keletą skirtingų bendrovių, priklausančių tiems patiems asmenims, įsigijo bankrutuojančio juridinio asmens turtą.

Nemokumo administratorius kontroliuojanti AVNT nesigynė, pritarė ir pati randanti nemažai trūkumų, kurių daugelis kartojasi įvairiose nemokumo administratorių įmonėse, įvairiuose procesuose.

Po AVNT atliktų planinių ir neplaninių patikrinimų už rastus pažeidimus skirta 41 sankcija bankrotų administratoriams – atimta teisė būti paskirtam bankroto administratoriumi naujiems procesams. Tokios sankcijos taikytos dvejiems metams, kitiems – trumpiau.

Tačiau pripažinta, kad už pažeidimus taikomos sankcijos, kai apsiribojama kone pabarimu, neveikia. Administratoriai nė nepajunta, kad buvo už kažką nubausti, todėl sankcijas siūloma griežtinti.

Giminiški santykiai

AVNT priminė, kad nemokumo administratoriai paskiriami automatizuota atrankos sistema, be jokio žmogaus įsikišimo. Anksčiau buvo galima manipuliuoti atrankos procesu steigiant naujas įmones. Dirbdami keliose įmonėse bankroto administratoriai galėjo gauti daugiau bankroto procesų.

Pernai liepą ši problema buvo išspręsta – pakeistas bankroto administratorių atrankos algoritmas ir šiuo metu nemokumo administratoriams labai nepalanku dirbti per kelis juridinius asmenis.

Pastaruoju metu rasta daug trūkumų procesų išlaidų srityje, turto realizavimo, kelia įtarimų procedūriniai pažeidimai, kuriais galimai bandoma manipuliuoti, vilkinti procesus.

AVNT siūlo uždrausti fiziniams asmenims dirbti keliose skirtingose nemokumo administratorių įmonėse. Panašiai kaip kitų reguliuojamų profesijų atstovams. Taip dirba antstoliai, notarai.

Pastebėta negerovė, kad bankroto administravimo paslaugos, paprastai teisinės ir buhalterinės, dažnai perkamos iš susijusių asmenų – giminaičių, vaikų, kitų administratorių, dėl to gali būti pažeidžiami kreditorių interesai.

Įsisenėjęs procesas

„Kauno diena“ ne kartą rašė apie bankrotus ir juose pagrindinį vaidmenį atliekančius bankrotų administratorius. 2023 m. liepą aprašytas bendrovės „Timber Construkcion Group“ (TCG) bankroto procedūros jau truko šešerius metus, nors deklaruota, kad vidutinė tokio proceso trukmė neturėtų trukti ilgiau nei dvejus metus.

Tokia situacija, atrodo, susiklostė ne tik dėl sudėtingo proceso, bet ir nemokumo administratorių veiklos specifikos, dėl administratorius kontroliuojančios AVNT vertinimų.

Kritiškai vertinta nemokumo administratorių atranka, kuri sudaro galimybių manipuliuoti fiktyviais darbo santykiais su fiziniais asmenimis – nemokumo administratoriais.

Pavyzdžiui, 2022 m. balandžio mėnesį AVNT atliko neplaninį nemokumo administratoriaus bendrovės ir jos įgalioto asmens Remigijaus Jazbučio, administruojančio įmonės TCG bankroto procesą, veiklos patikrinimą.

Per patikrinimą buvo keliami klausimai dėl įmonės turto realizavimo, likvidavimo procedūrų vilkinimo, delsimo atsiskaityti su kreditoriais. Rasta pažeidimų. Nemokumo administravimo paslaugas teikiančiai bendrovei „Admivistai“ ir jos įgaliotam asmeniui R. Jazbučiui, faktiškai atlikusiam TCG bankroto administravimo veiksmus, dėl kurių nustatyta pažeidimų, skirta po įspėjimą, taip pat skirtas nurodymas per dešimt darbo dienų ištaisyti per patikrinimą nustatytus veiklos trūkumus.

Maždaug po metų AVNT informuoja, kad vyksta minėto administratoriaus veiklos patikrinimas dėl skirto nurodymo vykdymo, tačiau po metų laiko buvo neaišku, ar nurodymai įvykdyti. Tam vėl skiriamas neplaninis patikrinimas – išsiaiškinti, ar per metus pašalinti trūkumai.

Iškalbingi ir kiti „Kauno dienai“ pateikti duomenys apie bendrovės TCG bankrotą administruojantį R. Jazbutį. Tuo metu jis vienas, kaip savo bendrovių įgaliotas asmuo, administravo 20 bankrutuojančių bendrovių.

Ar, dirbdamas tokiu krūviu, administratorius gali tinkamai organizuoti savo veiklą ir atstovauti visų 20 įmonių kreditorių interesams, laiku atlikti įstatymuose numatytas funkcijas, išspręsti visus su turto realizavimu ar nurašymu susijusius klausimus, laiku sušaukti kreditorių susirinkimus, atlikti kitas būtinas įstatyme numatytas funkcijas?

Administratorė-kreditorė?

„Kauno dienos“ aprašoma bendrovė TGC pergyveno ne vieną administratorių. 2019 m. šios bendrovės bankroto procesas buvo paskirtas „Tigestos“ direktorei Ramintai Valiulienei. Tačiau įmonės vadovas ir bankroto administratorė bendros kalbos nerado.

Tuo metu bankrutuojančios bendrovės vadovas pateikė pavyzdį – TGC išperkamąja nuoma buvo įsigijusi automobilį „Mercedes Benz“. R. Valiulienė sumokėjo išperkamosios nuomos likutį teigdama, kad tai jos paskola bankrutuojančiai bendrovei (apie 29 tūkst. eurų) ir pati tapo kreditore.

Kalbėdamas su žurnalistais bankrutuojančios kompanijos vadovas prisiminė ir savo pirmuosius įspūdžius kreditorių susirinkime, kai bankroto administratorė pateikė veiklos ataskaitą. Nebuvo informacijos apie sudarytas sutartis su advokatais, nepateikti duomenys apie paslaugų kainas.

Anuomet bankrutuojančios įmonės vadovas sakė, kad esą apskritai susidarė įspūdis, jog bankroto administratorė veikia visai ne kreditorių labui. Galiausiai paaiškėjo, kad bankrutuojančiai bendrovei atstovavo advokatas, dirbantis R. Valiulienės sutuoktinio Nedo Valiulio advokatų kontoroje. Jau tuo metu tokie sandoriai neatitiko nemokumo administratorių etikos kodekso, o STT paslaugų pirkimą iš artimųjų pagaliau įvertino kaip vieną iš korupcijos rizikos veiksnių.

Tęsiasi: pernai sausį STT pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamos bankroto (nemokumo) administratorių korupcijos dar nebaigtas. A. Ufarto / BNS nuotr.

Žongliruoja įmonėmis

Aprašydama įmonių bankrotus, „Kauno diena“ ne kartą susidūrė su Radviliškyje tuo pačiu adresu registruotomis keliomis nemokumo administratorių įmonėmis: „Talismanas LT“, „Penktas šansas“, „Sekmė“, „Alba prima“, „Atisa“, „Lux item“... Lyg kokia bankroto administratorių oazė.

Įdomu, kad kelių įmonių vienintelis akcininkas, anuomečiais Registrų centro duomenimis, nurodomas vienas ir tas pats asmuo. Tikėtina, šiandien situacija gali būti kitokia, mat, kaip sako AVNT atstovai, išaiškėjo, jog, siekdami apgauti kompiuterinę atrankos sistemą, bankroto administratoriai kūrė daug firmų, kad turėtų mažą darbo krūvį, bet dabar esą toks modelis bankroto administratoriams nebenaudingas.

Dėl nesąžiningo administratorių darbo yra pasisakę ir Lietuvos teismai. Viena bankroto administratoriaus byla net pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. 2022 m. šis teismas kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį.

Dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo nuteistas Klaipėdoje dirbęs bankroto administratorius Paulius Pacauskas. Teismas skyrė jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo dvejiems metams.

45 tūkst. eurų kyšio reikalavęs bankroto administratorius P. Pacauskas pažadėjo atsisakyti civilinio ieškinio bankrutuojančios bendrovės akcininkui baudžiamojoje byloje ir nereikšti pretenzijų dėl žalos padarymo įmonės bankroto byloje.

Variacijos paslaugomis

Šiemet sausį „Kauno diena“ rašė apie bendrovės „Plienas“ bankrotą. Įmonės kreditoriai pasidalijo abejonėmis dėl galimai neskaidriai naudojamų lėšų bankroto administravimui ir pateikė pavyzdį apie galimą „šeiminės rangos“ modelį.

Kreditorių akimis, išlaidos buhalterinei apskaitai viršija rinkos kainas net keletą kartų, o sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sudaryta su „Plieno“ bankroto administratoriaus bendrovės „Adminova“ vienintelei akcininkei Reginai Viščinienei priklausančia kita įmone „Finvita“. Už teisines paslaugas, pasak kreditorių, mokama „Adminovos“ akcininkės sūnui.

Bankroto administratoriaus dešinioji ranka turėtų būti bankroto įstatymas, o kairioji – administratorių etikos kodeksas. Nepriekaištingu etikos kodekso veikimu turėtų rūpintis Nemokumo administratorių rūmai, tačiau dėl menkos jų iniciatyvos pasisakyta ir Seimo antikorupcijos posėdyje.