Ketvirtadalis kariškių valdomų patalpų nenaudojamos krašto apsaugos funkcijoms vykdyti, joms išlaikyti pernai išleista per pusę milijono litų, o tarnybiniai butai pašaliniams asmenims nuomojami itin pigiai, tai nustatė Valstybės kontrolė (VK), atlikusi krašto apsaugos sistemos nekilnojamojo turto auditą.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Arūno Keramino teigimu, trūkstant teisinio reglamentavimo nesavalaikiai priimami Vyriausybės ir krašto apsaugos sistemos institucijų sprendimai dėl tinkamo naudoti, bet nereikalingo krašto apsaugos funkcijoms vykdyti nekilnojamojo turto perdavimo kitoms institucijoms - funkciškai nusidėvėjęs ir pripažintas netinkamu naudoti turtas nelikviduojamas ir nenurašomas jau beveik 10 metų.

Auditoriai nustatė, kad daugiau kaip ketvirtadalis kariškių valdomų patalpų nenaudojamos krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.

Tokioms patalpoms išlaikyti praėjusiais metais išleista daugiau kaip 0,5 mln. litų, teigiama ataskaitoje.

Daugiau negu pusė nenaudojamų patalpų yra nusidėvėjusios ir nebetinkamos naudoti. 2002-2004 metais priimtuose Vyriausybės nutarimuose kariškiams buvo nurodyta tą turtą likviduoti ir nurašyti, tačiau iki šiol tai nepadaryta.

Kita vertus, VK ataskaitoje pripažįstama, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) ne kartą siūlė Valstybės turto fondui perimti valdyti nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, tačiau šis vis atsisakė, motyvuodamas, kad objektai komerciškai nepatrauklūs.
Audito metu KAM informavo valstybės auditorius, kad nenaudojamam turtui išardyti ir likviduoti reikėtų apie 23 mln. litų, tačiau nepateikė dokumentų, pagrindžiančių lėšų poreikį.

VK ataskaitoje taip pat atkreipė dėmesį į tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimą.
Krašto apsaugos institucijos valdo 33 tūkst. kvadratinių metrų ploto gyvenamąsias patalpas, tačiau iš jų sistemos reikmėms tenaudojama kiek daugiau negu pusė. Nuo 2009 metų krašto apsaugos ministro įsakymu kariams nebeskiriami tarnybiniai butai, įgyvendinama butpinigių mokėjimo sistema.

Dalyje butų gyvena su krašto apsaugos sistema (KAS) šiuo metu nesusiję asmenys. Valstybės auditorių duomenimis, 11 proc. tarnybinių gyvenamųjų patalpų ploto arba 48 butai Vilniuje, Kaune ir Alytuje naudojama ne krašto apsaugos sistemos reikmėms.

Dažniausiai jose liko gyventi į atsargą išėję arba nutraukę darbo santykius su KAS asmenys. Jiems įteikiami perspėjimai dėl išsikraustymo, nustatomi grafikai, tačiau patalpos neatlaisvinamos ir nesiimama teisinių priemonių jiems iškeldinti.

"Mūsų nuomone, viena iš priežasčių, kodėl asmenys neatlaisvina patalpų - palyginti su rinkos kainomis, mažas nuomos mokestis. Pavyzdžiui, asmuo, gyvendamas KAS dviejų kambarių tarnybiniame bute Vilniuje, moka nuomos mokestį nuo 66 iki 216 litų per mėnesį, o privačiame sektoriuje analogiškų patalpų nuomos kaina svyruoja nuo 600 iki 1500 litų per mėnesį", - rašoma ataskaitoje.

Auditoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kariuomenėje nenustatytos administracinių patalpų ir darbo kabinetų ploto normos, todėl nėra objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų racionaliau skirstomos patalpos. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų rinktinių kuopose yra maždaug vienodas karių savanorių skaičius, tačiau joms skirtas administracinių patalpų plotas skiriasi iki penkių kartų.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei priimti sprendimus dėl krašto apsaugos sistemos institucijoms pavestoms funkcijoms atlikti nereikalingo nekilnojamojo turto perdavimo kitoms institucijoms. Taip pat pasiūlyta spręsti, ar tikslinga atsisakyti karių aprūpinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis sistemos ir pereiti prie butpinigių sistemos.

KAM raginama imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti nekilnojamojo turto valdymo sąnaudas.
Krašto apsaugos institucijos iš viso valdo daugiau kaip 1 mlrd. litų vertės valstybės nekilnojamąjį turtą.