„Pagal 20 dienos statistiką, tai pateiktų prašymų dalyvauti konkurse skaičius buvo 7“, – BNS antradienį nurodė kultūros ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė.

Konkursas užimti Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovo pareigas paskelbtas vasario 6 dieną. Dokumentų priėmimas turėjo baigtis vasario 20 dieną, tačiau jis buvo pratęstas iki vasario 27 dienos.

Pasak R. Vaičiulytės, konkursą pratęsti ministerijai rekomendavo Viešojo valdymo agentūra.

„Tiesiog norėtume, kad tikrai ateitų kompetentingas žmogus ir mums tą (pratęsti konkursą – BNS) rekomendavo Viešojo valdymo agentūra“, – teigė ji.

Kaip rašė BNS, pirmas konkursas į VKI viršininko pareigas buvo skelbtas 2024 metų liepos pradžioje, tuomet nesulaukta pretendentų į šias pareigas, todėl mėnesio viduryje patikslinus specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, paskelbta nauja atranka.

Viešojo valdymo agentūra rugpjūčio viduryje skelbė sulaukusi penkių pretendentų prašymų dalyvauti Kalbos inspekcijos vadovo konkurse, tačiau galiausiai atrankoje liko vienas dalyvis – buvęs inspekcijos vadovas Audrius Valotka.

Vis tik tuometis kultūros ministras Simonas Kairys atmetė A. Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai. Ji baigėsi šių metų sausį.

Kalbos inspekcijos vadovas yra ne kartą sulaukęs tuomečio kultūros ministro kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.

Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis yra sakęs, kad jo pirmtako abejonės dėl A. Valotkos tinkamumo vadovauti įstaigai dar vieną kadenciją yra per drąsios.

Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.