Politika

Nepriklausomybės likimą turi spręsti tauta

Nacionalinės centro partijos (NCP) Klaipėdos skyriaus nariai savaitgalį susitiko su partijos pirmininku Romualdu Ozolu ir aptarė Lietuvos politinę padėtį, kalbėjo apie NCP plėtrą regionuose.

Apibūdindamas šalies politinę padėtį R.Ozolas pastebėjo, kad ji daugeliui visai neaiški. NCP pasisako už tai, kad apkaltos procesas Prezidentui Rolandui Paksui būtų atliktas iki pabaigos.

Prezidentas atstovauja tautai

Tačiau NCP atsargiai vertina politikų raginimus dėl dabartinės politinės krizės apskritai keisti Prezidento rinkimų tvarką. Jau pasigirdo balsų, kad Prezidentą rinktų ne visi rinkėjai, bet tik Seimas. Nacionalinė centro partija įsitikinusi, kad tokie siūlymai yra bandymas stabdyti ir riboti demokratinį procesą Lietuvoje, sustiprinti ir taip jau pragaištingą finansinių grupuočių įtaką valdžios ir valdymo pobūdžiui. Tiesioginių Prezidento rinkimų panaikinimas galutinai nutolintų valdžią nuo tautos ir didelę jos dalį paliktų visai neatstovaujamą. Nacionalinė centro partija visomis jai prieinamomis priemonėmis ir būdais griežtai ir kategoriškai priešinsis šiai destruktyviai akcijai, ragina ir kitas politines partijas stabdyti šį itin pavojingą procesą pačioje užuomazgoje.

Suvereniteto likimas

Nacionalinė centro partija negatyviai vertina ir šiuo metu Seime svarstomą Lietuvos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje“ projektą.

Šio akto antrasis straipsnis aiškiai postuluoja ES teisės normų viršenybę prieš Lietuvos įstatymus ir kitų teisės aktų normas. R.Ozolas, kalbėdamas partijos nariams, kategoriškai nurodė, kad toks siaurame politikų rate priimtas sprendimas reikštų Lietuvos išdavimą.

„Klaipėda“ teiravosi Nacionalinės centro partijos pirmininko nuomonės, kaip reikėtų spręsti būsimą konstitucinį prieštaravimą: Lietuva neišvengiamai taps Europos Sąjungos nare, tačiau ką daryti su mūsų Konstitucijos pirmojo straipsnio nuostata, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika.

R.Ozolas teigė, kad su panašiais konstituciniais prieštaravimais susidūrė ir didžiosios Europos valstybės – Prancūzija, Vokietija. Jo žiniomis, Vokietijoje konstitucinę koliziją atsakingai sprendė aukščiausieji valstybės pareigūnai ir geriausi teisininkai. Lietuvoje siūlomas primityvus sprendimas: paneigti Nepriklausomybės aktą ir subordinuoti mūsų Konstituciją ES Konstitucijos viršenybei. „Tai yra toks lengvabūdiškumas, kuris prilygsta valstybės išdavimui“, - sakė R.Ozolas.

R.Ozolas pasakojo, kad savo griežtą poziciją tokiam supaprastintam sprendimui išsakė Seimo vadovybei. Jis nurodė, kad niekada neparems ir nepritars tokiam sprendimui ir visiems aiškins, kad valstybės interesai išduodami. Klausimą apie Lietuvos Konstitucijos likimą būtina nagrinėti viešai, bet ne politikų kuluaruose. Jeigu mūsų garsiausieji teisininkai nuspręstų, kad toks Lietuvos Konstitucijos likimas neišvengiamas, galutinį sprendimą turėtų priimti tautos referendumas. Prieš tautos sprendimą negalėtų priešintis nė vienas politikas. „Apie tautos nepriklausomybės likimą gali spręsti tik tauta“, - sakė R.Ozolas.