„Pirminiais vertinimais, pasiekiamumas buvo apie 70 procentų“, – žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Pasak jo, dalis žmonių pranešimų galėjo negauti dėl netinkamai nustatytų telefonų, problemų taip pat galėjo kilti dėl licencijų trūkumo.

Prasidėjus pratyboms sutriko pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainės lt72.lt veikla. Anot M. Kanapicko, svetainės veikla buvo sutrikusi iki trijų minučių.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sakė, kad patikrintos pietryčių Lietuvoje esančios perspėjimo sirenos, iš 70 sirenų neveikė trys.

„Procentas geras, bet vis tiek ne visos, tai signalas, kad situaciją turime taisyti“, – kalbėjo ministrė.

Perspėjimo sistemos veikė visoje Lietuvoje, bet jų vertinimas vyko pratybų teritorijoje esančiose Vilniaus, Šalčininkų, Kalvarijų, Zarasų, Švenčionių ir Varėnos rajonuose.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija operacijos vadovu nusprendė paskirti sveikatos apsaugos viceministrą Algirdą Šešelgį.

Pasak R. Tamašunienės, toks sprendimas priimtas, nes gyventojų sveikata įvardyta pagrindiniu prioritetu.

Šios pratybos truks iki penktadienio.

Trečiadienį per pratybas bus imituojama gyventojų evakuacija, ketvirtadienį numatoma radiacinė žvalgyba iš oro.

Mokymuose dalyvaus apie 300 pareigūnų, karių, tarnautojų iš šešių savivaldybių.

Vilniaus savivaldybė dėl ginčų su Vyriausybe pratybose nedalyvauja.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad Astravo jėgainė netoli Lietuvos sienos statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Baltarusija tokius priekaištus atmeta.

Pranešimų negavo dėl licencijų trūkumo?

Lietuvoje antradienį vykstant civilinės saugos pratyboms dalis gyventojų pranešimų negavo dėl neteisingų telefono nustatymų ir dėl to, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) pritrūko licencijų naudotis operatorių stotelėmis.

„Pirma yra paties telefono nustatymai ir čia tikrai esame rinka, kur turime nemažai senesnių telefonų. Kita dalis yra PAGD sprendimas, per kurias jų turimas ir licencijuotas celes (stoteles – BNS) jie siunčia pranešimus“, – BNS sakė „Telia“ atstovas Audrius Stasiulaitis.

Pasak „Tele2“ atstovo Andriaus Baranausko, pranešimus gavo visi, prisijungę prie 2G ar 3G ryšio, tuo metu pranešimų negavo kai kurie naudotojai, prisijungę prie 4G ryšio.

„Jei tuo metu buvai prisijungęs prie 2G ryšio, garantuotai gavai, 3G ryšys – garantuotai gavai. Jei buvai prisijungęs prie 4G ryšio, o čia yra nemažai žmonių, tai čia jau laimės reikalas“, – BNS sakė A. Baranauskas.

Anot jo, iš 12 tūkst. „Tele2“ valdomų stotelių (celių), pranešimai praėjo pro maždaug pro 3,5 tūkst.

„Kiek čia yra žmonių, aš neįsivaizduoju, tačiau čia yra ženkli dalis žmonių“, – teigė „Tele2“ atstovas.

Tuo metu A. Stasiulaitis informavo, kad iš 9 tūkst. įmonės valdomų stotelių, pranešimai praėjo pro 5 tūkst. stotelių.

Anot jo, šioje situacijoje reikia eliminuoti bet kokią operatorių dedamąją.

„Jie patys (PAGD – BNS) turi prisijungimus, mes nevaldome to dalyko, jie patys prisijungia prie mūsų bazinių stočių ir patys išsiunčia, pasirinkdami tą apimtį, kuri jiems reikalinga, į tuos regionus, kurie reikalingi“, – teigė A. Stasiulaitis.

„Šiuo atveju operatoriai yra kelias, o transportas yra tai, ką jie siunčia. Jeigu žmogus buvo ten, kur ta celė neturi licencijuoto išsiuntimo, jis negauna (pranešimo – BNS)“, – teigė jis.

„Bitės“ atstovai taip pat teigia jau gavę pranešimų iš klientų apie negautus pavojaus perspėjimus.

„Platformos valdytojai per kurią šie įspėjimai siunčiami visų operatorių tinkluose jokių sutrikimų nefiksavo, mes savo tinkle taip pat matome, kad jokių trikdžių nebuvo. Visos žinutės buvo sėkmingai išsiųstos, bet dėl sistemos techninės specifikos nematome patvirtinimų ar visuose įrenginiuose jos buvo parodytos“, – BNS sakė „Bitės“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.

„Platformos valdytojai per kurią šie įspėjimai siunčiami visų operatorių tinkluose jokių sutrikimų nefiksavo, mes savo tinkle taip pat matome, kad jokių trikdžių nebuvo. Visos žinutės buvo sėkmingai išsiųstos, bet dėl sistemos techninės specifikos nematome patvirtinimų ar visuose įrenginiuose jos buvo parodytos“, – teigė jis.

PAGD direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko teigimu, pranešimų pasiekiamumas siekė apie 70 proc.

„Preliminariu vertinimu, pasiekiamumas buvo apie 70 proc. Priežastis matome kelias – galimai netinkamai nustatyti telefonai, galbūt tai yra ir licencijų klausimas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Kanapickas.

Jis pripažįsta, kad taip galėjo nutikti todėl, kad PAGD neturėjo pakankamai licencijų naudotis mobiliojo ryšio operatorių stotelėmis.

„Mobilaus ryšio operatoriai turi stoteles, iš kurių keliauja pranešimai į mobiliuosius telefonus. Licencija nuperkama tam tikram stotelių kiekiui. Vykstant mobilaus ryšio plėtrai, stotelių kiekis auga ir neužtenka licencijų. Jei pranešimas gautas iš naujos stotelės, tai toje teritorijoje, kur ta nauja stotelė aptarnaujama, pranešimas nėra gaunamas“, – teigė jis.