- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ne tik socialdemokratai, bet ir kitos Seimo partijos siūlo lėtinti ir kariuomenės finansavimą. Apie šauktinių skaičiaus didinimą nevieningą nuomonę turi ir gyventojai, praneša LNK.
Šauktinius reikėtų panaikinti?
Šią savaitę Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuva spartins ginkluotės pirkimus, pirks kartu su latviais ir estais, didins šauktinių skaičių. Dabar kasmet tarnybą atlieka 3,8 tūkst. jaunuolių. Pritarta, kad po dviejų metų būtų kviečiama beveik 4,5 tūkst.
„Dėl tokios kaimynystės, kokią turime, ir dėl tų Rusijos, Baltarusijos pajėgumų, kokius jie vysto, mes turime turėti pajėgas, kurios turi gebėjimus ir atgrasyti, ir ginti valstybę“, – komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Gynybos stiprinimą Lietuvos vadovai aptaria su NATO, Vakarų šalių lyderiais, bet ar gynybos stiprinimas – ilgalaikis? Dabartiniai reitingų lyderiai socialdemokratai sako – šauktinius vėl panaikintų.
Esant dabartinei geopolitinei situacijai bet kokie kiti išsisukinėjimai ir svarstymai kelia Konstitucinės atsakomybės klausimus.
„Apskritai atsisakyčiau šauktinių tvarkos, nes, kaip ir minėjau, tai yra kuriamas galbūt ir platesnis rezervas, bet pirminis tikslas yra mūsų kariuomenės profesionalumas, užpildyti batalionai. Tai yra profesionalioji karo tarnyba. Čia yra pagrindinis siekis“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Šauktinių kariuomenė sugrąžinta 2015-aisiais po Rusijos agresijos Ukrainoje. Apklausos rodė, kad tam pritarė nuo 50 iki 70 proc. lietuvių.
„Esant dabartinei geopolitinei situacijai bet kokie kiti išsisukinėjimai ir svarstymai kelia Konstitucinės atsakomybės klausimus“, – sakė buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
Bet dar anksčiau, 2008-aisiais, šauktiniai panaikinti, kai valdžioje buvo socialdemokratai. Ministro Juozo Oleko įsakymu.
Finansavimo peripetijos
Lietuva jau skiria gynybai 2 proc. BVP. Tai – NATO standartas. Dalis partijų pasirašė sutarimą finansavimą didinti iki 2,5 proc.
„Modernios, gebančios gintis kariuomenės turėjimas yra labai svarbus. Ir dėl to mes pasirašėme už finansavimo didinimą“, – kalbėjo Seimo narys Saulius Skvernelis.
Socialdemokratai siūlo gynybai skirti ne daugiau nei 2 proc. BVP. Lenkų rinkimų akcija pasirašė sutarimą skirti 2,5 proc., bet dabar sako, kad sutarimo nebepasirašytų. Apie didesnį nei 2 proc. BVP skyrimą gynybai nekalba Darbo partija.
Pertvarkant kariuomenę, 2015-aisiais sugrąžintiems šauktiniams išleista šimtai milijonų. Buvęs kariuomenės vadas sako – Lietuva liktų nesuprasta NATO partnerių, jei po naujų rinkimų vėl imtųsi drastiškų kariuomenės pokyčių.
„Jeigu jau Suomija prakalbo apie galimybę tapti NATO nare, Švedija irgi jau išreiškė tam tikras indikacijas“, – kalbėjo Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Anot krašto apsaugos ministro, stiprios kariuomenės kūrimas – ilgas procesas. Blaškymasis nepadeda.
„Bet kokiu atveju, šaukimo modelis yra keičiamas įstatymu. Todėl vis tiek Seimo sutarimas turi būti. Jeigu įstatymo pokyčiai vyks, tai pakeisti patį modelį yra labai sudėtinga. Dėl to mes akcentuojame, kad tai nėra greitas sprendimas“, – akcentavo A. Anušauskas.
Nuomonės skirtingos
LNK žurnalistai klausė žmonių, ar reikia didinti šauktinių skaičių. Paaiškėjo, kad vienaip apie šauktinių gausinimą galvoja vyresni žmonės, kitaip – jaunuoliai.
„O kam? Pas mus jokių agresijų nėra. Niekas mums negrasina. Tai ir nereikia tų išlaidų“, – teigė viena kalbinta gyventoja.
„Pasaulio galingieji šneka, kad artėja karas. Tai gal ir reikia, nes nebus, kur bėgt“, – kitokią nuomonę dėstė žurnalistų kalbintas vyras.
„Krašto apsauga yra svarbi, ypač turint tokius agresyvius kaimynus. Imant Vakarų šalių pavyzdį, manau reiktų į tai lygiuotis“, – teigė dar vienas pašnekovas.
„Taip, jiems reikia tos kariuomenės. Mes labai labai ištižę“, – kitokį niuansą akcentavo dar viena kalbinta moteris.
„Tam dalykui pritarčiau manau. Situacija darosi įtempta, sakykim. O laikas ir tarnybos sąlygos, tai čia yra išimtys visokios taikomos“, – kalbėjo žurnalistų kalbintas šiaulietis.
„Įgauna vyriškumą toje kariuomenėje. O jai valstybei reikia, tai jie tą mato ir sako“, – dėstė dar vienas vyras.
„Nieko blogo čia. Ir jaunimui neprošal, ir valstybei šiais laikais reikia“, – savo nuomonę išsakė kitas pašnekovas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Jeigu būčiau šauktinio amžiaus, sutikčiau. Laukčiau šito kvietimo ir tarnaučiau Tėvynei. Bet kaip mama, perdėtai truputį galvoji apie savo vaikus, apie savo vaikų saugumą. Tai vėl gi skirtingai tai vertini“, – palyginimą pateikė kalbinta moteris.
„Manau, kad reikia. Geopolitinė padėtis yra tokia. Gal ilgainiui mes tapsime kaip Izraelis, kur visiems yra privaloma tai praeiti?“ – sakė gyventojas.
„Nežinau dėl skaičiaus didinimo, bet kad reikia kariuomenėje apsilankyti ir pabūti, tai tikrai“, – užtikrintai dėstė gyventojas.
„Sakyčiau, kad gal ir nereikėtų didinti, o palikti, kaip yra. Reiktų palikti jaunimui tą pasirinkimo laisvę. Ar jis nori eiti į kariuomenę, ar jis nori kažką kito gyvenime veikti. Gal jis norės ateiti vėliau, o ne kai jam 18 ar 19 metų“, – akcentavo kalbintas jaunas vyras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą15
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės14
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...