„Pažinodamas šį režimą ir A. Lukašenką nuo jo politinės veiklos pradžios, neabejoju, kad neįmanoma su juo susitarti dėl represijų nutraukimo ir Baltarusijos grįžimo prie bent minimalių demokratinių normų, kaip ir neįmanoma jo išplėšti iš Rusijos įtakos sferos, nes jis yra šios sferos dalis, jis griauna Baltarusijos nepriklausomybę“, – ketvirtadienį Vilniuje sakė jis.
A. Bialiackis Seime dalyvavo Černobylio atominės elektrinės avarijos 40-ųjų metinių minėjime Seime.
„Prieš 40 metų įvyko Černobylio katastrofa, 20 proc. Baltarusijos teritorijos buvo padengta radiacija, milijonas žmonių buvo priversti palikti savo gimtąsias vietas. Mano mamos gimtasis kaimas iki šiol stovi tuščias, ten dabar auga miškas. Černobylis tapo skaudžia trauma visai baltarusių tautai, tačiau į valdžią atėjus A. Lukašenkai Baltarusijoje prasidėjo politinis Černobylis“, – tvirtino Nobelio premijos laureatas.
Astravo atominę elektrinę, Kremliaus nurodymu pastatytą šalia sienos su Lietuva, jis vadino hibridinio karo, kuriuo siekiama destabilizuoti padėtį Rytų Europoje, apraiška.
Žmogaus teisių gynėjas priminė, kad 1996 metais vykstant masinei demonstracijai, skirtai Černobylio katastrofos dešimtmečiui, įkurtas Žmogaus teisių centras „Viasna“. Jam daug metų vadovauja A. Bialiackis.
„Nors per pastaruosius metus iš Lukašenkos kalėjimų paleisti keli šimtai politinių kalinių, įskaitant priverstines deportacijas, aš irgi tai patyriau, šiuo metu už savo politines pažiūras kali apie 900 žmonių. Ir kiekvieną dieną pasiekia informacija apie naujus politinius sulaikymus, kratas, nuosprendžius. Tai planingi režimo veiksmai, kurių užduotis – įbauginti visuomenę ir verbuoti naujas gyvybes politinei prekybai su Vakarų demokratinėmis šalimis“, – tvirtino jis.
Kita vertus, buvusio politinio kalinio teigimu, baltarusių tauta nėra parklupdyta, ji priešinasi Rusijos agresijai prieš Ukrainą, dėl to A. Lukašenka nedrįso siųsti karių į Ukrainos teritoriją.
A. Bialiackis sakė pritariantis Lietuvos iniciatyvai, kad paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka būtų teisiamas už bendrininkavimą atliekant karo nusikaltimus.
Nobelio premijos laureatas dėkojo Lietuvai už tai, kad ši suteikė prieglobstį tūkstančiams baltarusių, priverstų palikti savo šalį.
Kita vertus, jis prašė nesulyginti jų ir Rusijos piliečių teisių Lietuvoje.
„Tikiuosi, kad Lietuvos valstybė ir toliau palankiai spręs jų legalizavimo ir adaptacijos problemas, neprilygindama baltarusių Rusijos piliečiams“, – sakė A. Bialiackis.
Be kita ko, jis ragino tęsti sankcijas Minsko režimui.
„Jeigu nebūtų šių sankcijų, aš dar būčiau kalėjime“, – sakė Nobelio taikos premijos laureatas.
A. Bialiackis su dar 121 politiniu kaliniu buvo paleistas iš kalėjimo Baltarusijoje pernai gruodį. Dėl politinių kalinių paleidimo su Minsko režimu derasi JAV prezidento atstovai.
BNS rašė, kad autoritarinis prezidentas A. Lukašenka po 2020 metų prezidento rinkimų, kuriuos Vakarai laiko suklastotais ir kurie pakurstė ne vieną savaitę trukusius šimtatūkstantinius baltarusių protestus, įkalino tūkstančius savo oponentų, kritikų ir protestuotojų.
A. Bialiackį – žmogaus teisių gynėją ir 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatą – A. Lukašenka laiko savo asmeniniu priešu. Jis ne vieną dešimtmetį dokumentavo žmogaus teisių pažeidimus šioje šalyje.
(be temos)
(be temos)
(be temos)