Norėta privatizuoti kaimo keliuką

Kalvis Linas Leščiauskas panoro privatizuoti šalia Klaipėdos esančio Klemiškės I kaimo keliuką, einantį nuo Klaipėdos-Plikių plento į kaimo vidurį. Tam kartu su būriu šio kaimo gyventojų pasipriešino verslininkė Zofija Tamošiūnienė. Įsiplieskusio ginčo nesugebėjo išspręsti vietiniai valdininkai, todėl teko kviestis kompetentingus specialistus iš Vilniaus.

L.Leščiauskas Klemiškės I kaime turi įsirengęs dirbtuves, šalia kurių planavo atsikelti 54 arų žemės sklypą. Šalia tos vietos, į kurią ketino atsikelti susigrąžintą žemę, yra keliukas, iš abiejų pusių jau spėjęs apaugti dideliais medžiais.

Pasitarė L.Leščiauskas su Sendvario seniūnu Juozu Lingiu, kuris teigė, kad keliukas nuo 1994 metų nebelaikomas keliu. Tai atrišo rankas įtraukti 15 arų keliuką į privatizuojamą sklypą.

Šalia to kelio sklypą su mechaninėmis dirbtuvėmis turinti Z.Tamošiūnienė teigia, kad tas kelias reikalingas. Ji surinko 33 kaimo gyventojų parašus, kreipėsi į įvairias institucijas. Rūpestį dėl kelio ėmėsi spręsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės reformos kontrolės skyriaus vedėjas Gintautas Vasiliauskas.

Jis ištyrė, kad nuo tarybinio ūkio laikų esantis kelias žmonėms dar reikalingas, kad jo, kaip kelio, statusas nebuvo panaikintas. Pasak G.Vasiliausko, ši sumaištis kilo dėl Palmiros Galinskienės rengtame projekte įsivėlusios klaidos, kuri bus ištaisyta.

Pasak L.Leščiausko, jis ketino sutvarkyti aplink esantį šiukšlyną. Tuo keliu gyventojai beveik nesinaudojo, jis buvo apleistas, todėl ir paprašė žemėtvarkininkų leisti jį privatizuoti. Iš pradžių buvo leista privatizuoti, vėliau – nebe. L.Leščiauskas teigė nenusimanąs apie žemėtvarkos įstatymus ir paliekąs viską spręsti specialistams.

L.Leščiauskas mano, kad žmonės, atėję ginti kelio, galvojo, kad bus sprendžiamos jų bėdos dėl žemės sklypų, tačiau nieko panašaus nebuvo.