Lietuvai ne kartą sulaukus žmogaus teisių ekspertų kritikos dėl suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygų, Vyriausybė ketvirtadienį pritarė pataisoms, kuriomis numatoma peržiūrėti tokių asmenų teises.

Pagal projektus, kuriuos toliau svarstys Seimas, numatoma nuo 15 iki penkių dienų trumpinti terminą, kuriam suimtieji ir nuteistieji gali būti perkeliami iš tardymo izoliatorių ar kalinimo įstaigų į policijos areštines.

Nuteistuosius taip perkelti būtų galima tik dėl būtinybės užtikrinti jų dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme.

Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje pažymima, kad praktikoje dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to policijos areštinėje turi praleisti 15 parų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), ataskaitoje apie Lietuvą rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines.

„Siūlomu pakeitimu kartu būtų sukurtos paskatos kompetentingiems pareigūnams racionaliau organizuoti bei atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kadangi didžiąją šių ikiteisminio tyrimo veiksmų dalį realiai galima atlikti ir tardymo izoliatoriuose, asmenų papildomai neperkeliant į policijos areštines“, - aiškina pataisas rengusi Teisingumo ministerija.

Tarp pataisomis siūlomų pakeitimų - ir nuostata, didinanti pasimatymų bei teisės paskambinti telefonu skaičių, taip siekiant sudaryti sąlygas kuo dažniau, bet nebūtinai kuo ilgiau suimtiesiems ir nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis. Siekiant užkardyti nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimą į laisvės atėmimo vietų įstaigas, siūlytina atsisakyti praktikos, kad į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims leidžiama įsinešti maisto produktų.

Be to, numatoma, kad teisingumo ministras nustatytų sąrašą, kurius daiktus leidžiama turėti ir įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems - dabar yra tik draudžiamų daiktų sąrašas.

„Sudėtinga užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų higienos reikalavimų laikymąsi ir elementarią gyvenamųjų patalpų, kurios panašėjo į daiktų sandėlius, tvarką. Be to, didelis daiktų kiekis tik dar labiau sumažina suimtųjų gyvenamųjų patalpų plotus, o tai lemia jų teisės į žmogiškas laikymo sąlygas pažeidimus. Esant dideliam daiktų kiekiui, taip pat sudėtinga atlikti gyvenamųjų patalpų ir daiktų apžiūras (patikrinimus), siekiant užkardyti teisės pažeidimus (narkotikų ir kitų draudžiamų daiktų turėjimą), vykdyti suimtųjų turimų daiktų apskaitą ir kontrolę“, - aiškina Teisingumo ministerija.

Be to, siūloma apriboti ir pinigus, už kuriuos nuteistieji per mėnesį galėtų pirktis maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Pastaruoju pakeitimu tikimasi sumažinti pataisos įstaigų subkultūros apraiškas.

Taip pat siūloma numatyti, kad nuteistieji, kuriems sukako 18 metų, paliekami tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Šie asmenys iš nepilnamečių pataisos namų galės būti perkelti tik tada, jei pakartotinai pažeis šioje įstaigoje nustatytus režimo reikalavimus arba pačių prašymu.

„Tokiu būdu siekiama, kad, net ir sukakę pilnametystės jaunuoliai, iš esmės galėtų baigti atlikti bausmę toje pačioje įstaigoje (maksimalus nepilnamečiams galimos skirti laisvės atėmimo bausmės terminas – 10 metų). Tokiu būdu būtų iš esmės išvengiama atvejų, kai pilnametystės sulaukę nuteistieji privalo būti perkeliami į pataisos namus, kurių aplinka gali neigiamai paveikti šių asmenų socialinės reabilitacijos rezultatus“, - teigia ministerija.

Pataisose taip pat siūloma nustatyti aiškesnes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygas.