Socialinės apsaugos ministrė Monika Navickienė tikisi, kad pradėjus veikti šiam orderiui bus efektyviau užtikrinama pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriančiam asmeniui, kaip rodo statistika, dažniausiai tai – moterys.

„Smurtas, deja, vis dar neretas reiškinys artimoje aplinkoje, o pareigūnams kartais trūksta įrankių apsaugoti nukentėjusiuosius, kai ikiteisminis tyrimas nepradedamas. Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo bus įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.

Apsaugos nuo smurto orderis nukreiptas į greitą nukentėjusiųjų apsaugą, kai smurtautojas eliminuojamas iš aukų aplinkos.

Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis spaudos konferencijoje teigė, kad baudžiamasis procesas nėra tinkamas būdas užtikrinti smurto artimoje aplinkoje aukų saugumą.

Pasak M. Akelaičio, šiuo metu policija ikiteisminį tyrimą pradeda dėl maždaug kas penkto pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, o iš pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukiama, nes nėra nusikaltimo sudėties.

Policijos atstovas pažymėjo, kad dėl emocinio, ekonominio smurto pradėti ikiteisminius tyrimus praktiškai neįmanoma.

„Brendo supratimas, kad kovoje su smurtu artimoje aplinkoje baudžiamasis procesas nėra tas įrankis, dėl šių priežasčių buvo nueita prevencijos keliu – užkirsti kelią galimiems nusikaltimams. Orderis bus tas naujas įrankis, kuris galės keisti situaciją, orientuotas į pavojų patiriančio asmens apsaugą“, – kalbėjo M. Akelaitis.

Policijos valdybos viršininkas teigė, kad pareigūnai turės aiškią tvarką, pagal kurią priimamas sprendimas dėl smurto orderio, taip pat dėl smurto iš namų iškeldintam asmeniui bus sudarytos sąlygos orderį skųsti.

„Atvažiavęs į įvykio vietą pareigūnas turi pareigą visus savo veiksmus fiksuoti vaizdo ir garso įranga, atlikti nustatytos informacijos fiksavimą pagal rizikos veiksnius ir nustatęs, kad veiksnių yra pakankama, kad būtų išduotas orderis, išduoti orderį. Nedelsiant vykdomas iškeldinimas iš gyvenamosios vietos, jam duodami nurodymai ir įpareigojama pasišalinti“, – pasakojo M. Akelaitis.

Jis pažymėjo, kad dėl smurto artimoje aplinkoje iškeldintas asmuo skundą galės pateikti paprastu būdu – tam nereikės advokato. Jei policijos pareigūnai įvertinę vaizdo ir garso įrašus ir kitą informaciją nustatys, kad orderis skirtas pagrįstai, sprendimą dar įvertins teismas.

„Tokie asmenys galės bet kuriuo momentu pateikti skundą ar prieštaravimą dėl jo atžvilgiu priimti sprendimo, policijos pareigūnai turi pareigą per 48 valandas arba sutikti su skundu, ir orderio galiojimas būtų nutrauktas, arba, jei orderis paskirtas pagrįstai, persiųs skundą nagrinėti teismui, kur teisėjas įvertins, ar pagrįstais kitas orderis“, – pasakojo policijos atstovas.

Tokie asmenys galės bet kuriuo momentu pateikti skundą ar prieštaravimą dėl jo atžvilgiu priimti sprendimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, pernai policijoje užregistruota daugiau kaip 56 tūkst. (2021 metais – beveik 56 tūkst.) pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Daugiausia užregistruota Vilniaus apskrityje – 14,5 tūkst., Kauno apskrityje – virš 11 tūkst., Šiaulių apskrityje – 6,6 tūkstančio.

Ministrė M. Navickienė pažymi, kad smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų.

Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė – iš jų 80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, o psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama arba apie juos nepranešama, o dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų amžiaus moterys.

Seimas 2021 metais priėmė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriuo įtvirtino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Šios pataisos įsigalioja liepos 1 dieną.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skirs policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, bus nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.

Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galės būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.