– Kas yra perdirbtas maistas? Maistas iš laboratorijų?

– Na, ne. Kai mes kalbam apie perdirbtą maistą, dažniausiai kalbam apie perdirbtus raudonos mėsos gaminius. Tai yra įvairios dešros, skilandžiai, gali būti ir kumpiai. Tai būtent tas gaminys, kuris savo sudėtyje turi ir tų medžiagų, kurių natūraliai mėsos gabaliukas neturės. Dar gali būti, kai kalbam apie dešras, dažnai ten būna riebalų pridėta, kurių mes plika akimi nematome. Taip pat įvairios cheminės medžiagos, kurios, aišku, yra leidžiamos, vadinamos maisto priedais, gali būti įvairūs skonio stiprikliai. Arba kai kalbam apie rūkytas dešras, gali būti rūkytos tuo klasikiniu būdu rūkykloje, bet yra ir naujosios technologijos, kai rūkytas gaminys gaunamas panaudojus dūmų kvapiąsias medžiagas, rūkymo medžiagas ir specialiose kamerose patalpintas maistas po kurio laiko įgauna rūkyto gaminio skonį.

– Kaip, pavyzdžiui, yra su koldūnais, kurie yra vertinami nevienareikšmiškai, greito maisto restoranais? Taip pat sojos mėsa – ar mes galėtume sakyti, kad tai perdirbtas produktas, turintis mėsos skonį?

– Ne, čia jau būtų kita kategorija. Greitas maistas yra atskira kategorija. Koldūnai gali būti vertinami kaip pusfabrikačiai, nes ten kažkokio perdirbimo nėra. Na, sojos mėsa irgi atskira kategorija, kur yra iš augalinio komponento padarytas gaminys naujųjų technologijų pagalba. Kai mes kalbam apie perdirbtą, tai būtent klasikinis pavyzdys yra perdirbti raudonos mėsos gaminiai. Nes pagal PSO rekomendacijas, išvis reikia riboti raudonos mėsos vartojimą ir ypač perdirbtų raudonos mėsos gaminių. Jau vizualiai mes galime matyti, kuri yra raudona. Vištiena jau čia nebus priskirta. Jautiena gali būti, kiauliena, ožkos, avies mėsa.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet kuo perdirbti produktai mums kenkia? Kaip skelbia PSO, perdirbti maisto produktai yra viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje miršta tiek daug žmonių.

– Gali sukelti perdirbti gaminiai storosios žarnos vėžį ir gali skatint širdies ir kraujagyslių ligų plitimą. Kadangi į jų sudėtį įeina gana nemažas riebalų, druskos kiekis, tai čia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikai didinti. O cheminės medžiagos, kurios įdedamos kaip maisto priedai, gali skatinti vėžio riziką.

– Kas dar be raudonos mėsos yra perdirbtas maistas? Ar mes pieno produktuose galim tokių sutikt?

– Jeigu mes kalbam apie pieno produktus, tai mes juos įvardijam – pieno produktai. Tai tikrai nėra perdirbti, nes jie yra natūraliai tokie. Tarkim, yra pienas, jis surūgsta – bus rūgpienis.

Gali sukelti perdirbti gaminiai storosios žarnos vėžį ir gali skatint širdies ir kraujagyslių ligų plitimą.

– Bet, pavyzdžiui, rūkyti sūriai su įvairiais skoniais?

– Čia yra tam tikra kategorija, technologijų pagalba pagaminama, bet čia įvedami irgi tam tikri komponentai. Jeigu mes kalbam apie rūkytus sūrius, lygiai taip pat jie gali būti išrūkyti rūkykloje, bet gali būti ir patalpinti į tirpalą, kuriame yra cheminių medžiagų ir įgauti tų savybių. Ko gero, tokį sūrį mes galėtume vadinti perdirbtu. Bet klasikinis variantas perdirbto maisto yra tie perdirbti raudonos mėsos gaminiai. Jie yra tie, kurie kelia riziką. Bet gali žmonėms kilti klausimas, riziką kelia, lyg ir baisu, bet parduotuvėse yra, mes galim pirkti ir valgyti…

– Klausimas, ar daug lietuviai jų suvalgo?

– Iš tikrųjų, irgi yra toks niuansas. Tie produktai priskiriami delikatesiniams produktams ir jie neturėtų būti kasdieninės mitybos produktai. Jeigu žmogus suvalgys vieną kitą kartą per mėnesį tokių produktų, tokių perdirbtų raudonos mėsos gaminių, kažkokios realios rizikos sveikatai tikrai nebus.