Po pernykščio potvynio patyrę didžiulių nuostolių ir savaitėmis dėl užlietų namų glaudęsi pas artimuosius, sodininkai griebiasi visų įmanomų priemonių, kad šiemet nepasikartotų tokia situacija.

Nesulaukę Savivaldybės pagalbos, sodų bendrijos „Ekranas 2“ gyventojai ėmėsi iniciatyvos – pasamdė traktorių, kad jis per kelias dienas supiltų apsauginius pylimus. Tikimasi, kad žemės ir molio mišinio apsauga sulaikys Sanžilės upėje pakilusį vandenį.

Pasirūpinti saugumu iš anksto suskubo ir kitų sodų bendrijų gyventojai. Tikrinti, ar nepakilo vandens lygis, apylinkėse jau tapo sodų bendrijų pirmininkų kasdienybe. Vertingesnius daiktus žmonės jau seniai sunešė į viršutinius aukštus, o praėjusiais metais vandens sugadintą parketą  pakeitė keraminių plytelių grindimis.

Nusivylę ir pasipiktinę, kad rajono Savivaldybė nesiima atsargumo priemonių, rajono gyventojai jaučiasi valdininkų paliktais likimo valiai.

Neranda pinigų

Sodų bendrijos „Ekranas 2“ pirmininkas Romas Siriūnas sako, kad imtis iniciatyvos juos paskatino rajono Savivaldybė, nededanti jokių pastangų, kad būtų užkirstas kelias galimam potvyniui. Pašnekovo teigimu, pažiūrėti, ar vanduo nepakilęs, buvo atvykę Savivaldybės darbuotojai, tačiau apsidairę ir nieko nepasakę greitai išvažiavo. Jiems nepasirodė, kad jau verta skambinti pavojaus varpais.

Per praėjusių metų potvynį sodo bendrija patyrė apie 30 tūkstančių litų nuostolį, neskaičiuojant, kiek žalos vanduo padarė pavieniams asmenims. 

„Kai rajono Savivaldybėje buvo rengiamas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, mes prašėme padėti, tačiau jiems lengviau atsakyti, kad nėra pinigų. Vadinasi, potvynis – mūsų pačių reikalas, valdininkai palieka žmonėms patiems sukti galvą, kaip gelbėtis“, – kalbėjo sodo bendrijos pirmininkas.

R.Siriūnas baiminasi, kad jau kelias dienas pakilęs vanduo gali imti veržtis į gyvenvietę. 

„Iš pradžių buvome nusprendę, kad panaudosime lėšas, kurias skirs Vyriausybė patirtiems nuostoliams padengti, tačiau jų negavome. Todėl nutarėme savo jėgomis suvežti žemių ir atlikti būtiniausius darbus. Pastaruoju metu skambina žmonės ir sako, kad vanduo pakilęs, todėl atsivežėme 500 kubinių metrų žemių, pasisamdėme techniką“, – pasakojo R.Siriūnas.

Pasiūlė remontuotis patiems

Pirmininkas tikino, kad bendrija taip pat kreipėsi į Savivaldybę prašydama ką nors daryti, nes Sanžilės vanduo plauna krantinę.

„Gavome tą patį atsakymą: nėra lėšų. Sanžilė bet kuriuo metu gali tekėti nebe į Berčiūnų pusę, o tiesiai į sodus. Valdininkų atsakymai gana vaikiški“, – pasipiktinęs bendrijos pirmininkas.

Dar vienas rūpestis, kuris neduoda ramybės sodų „Ekranas 2“ gyventojams, – tiltas, kuris jau kurį laiką baiminantis katastrofos, paremtas dėžėmis. R.Siriūnas teigia, kad Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis bendrijai pačiai pasiūlė susiremontuoti klibantį tiltą, esą jis priklauso būtent jai.

„Tik kaip jis mums gali priklausyti. Mes tilto negalime turėti, per jį eina valstybinės reikšmės kelias. Jis paplautas ir kaba kaip beždžionių tiltas, yra labai pavojingas. Baisu – bet kada gali įvykti nelaimė“, – susirūpinęs pašnekovas.

Gyventojai pasipiktinę

Nuolatinis sodų bendrijos gyventojas Robertas viliasi, kad pylimas padės atlaikyti pakilusį vandenį. Vyras niršta, kad praėjusiais metais žadėjusi padėti, nepalikti likimo valiai valdžia, atėjus metui, kai reikia tesėti pažadą, ėmė pustytis padus.

„Vėl neturi pinigų. Vadinasi, melavo. Praėjusiais metais Vitalijus Žiurlys televizijai kalbėjo, kad užsemtiems sodų bendrijos gyventojams tiekia maistą, tačiau tai nebuvo tiesa.  Pernai mes tris dienas prašėme smėlio, o jie atvažiavo, iš tolo pažiūrėjo, bet paskui dėjosi geradariais“, – pasipiktinęs valdininkais pašnekovas.

Rajono gyventojas įsitikinęs, kad valdžia nė piršto nepajudins, kol įvyks nelaimė.

„Ir tiltas jau kabo. Trečiadienį atvažiavo trys darbuotojai ir krapšto galvas, ką reikia daryti. Paskui susikišo rankas į kišenes, išvažiavo, ir viskas. Į žmones jie dėmesio nekreipia. Tik mokesčius mokėk, o pagalbos nesulauksi“, – piktinosi vyras.

To paties sodo gyventojai Romas ir Vytautas praėjusiais metais patvinus upei taip pat patyrė tūkstantinių nuostolių. Jų teigimu, žalos niekas neatlygino. Rajono gyventojai sako, kad šuniui ant uodegos nuėjo krosnys, katilai, baldai, įrankiai.

„Mus maitino pažadais, kaip ir dabar. Kodėl praėjusiais metais nebuvo įjungta siurblinė, kad išpumpuotų vandenį, susikaupusį soduose. Jei siurblys pastatytas, tai reikia jį naudoti. Juk ne dėl grožio ji stovi. Kai kritinė situacija, tada susirenka pažiūrėti, ką darom. Žmonėms jau rūsiai skęsta, –  tikino sodo gyventojai. – Valdžia žada kitąmet Sanžilę pagilinti, bet tikėtina, kad tai – irgi tik pažadai.“

Nusiteikęs optimistiškai

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis sako, kad soduose kol kas nėra tokia bloga padėtis, kokia atrodo įsibaiminusiems gyventojams.

„Mūsų žmonės kasdien vyksta įvertinti situacijos, taigi ji kontroliuojama. Trečiadienį matėsi, kad vanduo kilo, bet kitą dieną jau nusileido. Padėtis nėra kritinė“, – teigė E.Lunskis.

P.Žagunis teigė, kad galimam potvyniui tikrai ruošiamasi: buvo surengtas ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kalbėta su sodų gyventojais, seniūnais, kad prireikus šie parūpintų technika,  pašalintų iki potvynio pradžios nulūžusius medžius, šakas. Pasak mero, Savivaldybės darbuotojai stebi vandens kilimą, matuoja vandens nutekėjimą, derina ir tariasi su miestu, kad esant būtinybei pagelbėtų.

„Kol nėra to potvynio, nereikia ir kalbėti. O gal jo šįmet visai nebus?“ – optimistiškai nusiteikęs  rajono meras. P.Žagunis tikino pirmą kartą girdintis, kad bendrijos pirmininkas R.Siriūnas kreipėsi į Savivaldybę ir prašė padėti ar skirti technikos. Meras sakė, kad vakar vanduo nekilo, o slūgo.

„Pylimą sodų bendrijos „Ekranas 2“ gyventojai patys išardė, jau praėjusiais metais jiems buvo pasakyta, kad turi vėl supilti. Jie to nepadarė, o dabar nori, kad V.Žiurlys supiltų“, – sakė rajono meras. Jis tvirtino neturįs informacijos, kad sodo gyventojams kažkas trukdo ruoštis galimam potvyniui.

Pažadų nedalija

Rajono meras P.Žagunis neslepia žinantis ir kitą sodų bendrijoje esančią problemą – pasenusį tiltą. Tačiau, pasak mero, tiltas priklauso bendrijai – ji ir turėtų savo turtu pasirūpinti.

„Buvo kalbėta, kad jis pavojingas. Galbūt šį kelią reikėtų net visai uždaryti. Tiltas – ne Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybė, todėl investuoti į svetimą turtą pagal savivaldos įstatymą Savivaldybė neturi teisės. Sodininkams viskas išaiškinta, jie žino, kaip jis pastatytas. Savivaldybė, nors ir geriausių norų skatinama, nesvarbu, kad rinkimai, tikrai pažadėti negali, kad skirs pinigų tiltui sutvarkyti“, – sako meras.

Jei tiltas pasidarys tokios būklės, kad jo jau nebus galima eksploatuoti, P.Žagunio tvirtinimu, jis turėtų būti uždarytas. Pasiekti sodus žmonės galės per Lėvens upės tiltą.

Akylai stebi

Sodininkų bendrija „Piniava“, praėjusiais metais taip pat nemažai nukentėjusi nuo potvynio, tai pat suskubo pasirūpinti. Bendrijos pirmininkas Kazys Glemža per dieną du kartus važiuoja ir pats stebi, ar vanduo nepakilęs, kviečia sodų gyventojus saugoti savo turtą.

„Raginame žmones sukelti aukščiau daiktus, kad jų nepasiektų vanduo“, – sako pirmininkas. Kaip teigia K.Glemža, jis V.Žiurlio per ekstremalių situacijų komisijos posėdį prašė jau dabar po truputį nuleisti vandenį. Pasak bendrijos pirmininko, jei iš karto būtų nuleistas vanduo, jis apsemtų dideles teritorijas. 

„Jei pas mus darytų pylimus, reikėtų pradėti nuo Piniavos tilto. Visi perspėti, viskas apgalvota, nors atrodo, kad šiais metais nebus tokio potvynio“, – teigia K.Glemža.