„Labai gaila, kad šiandienos vakaras toks debesuotas. Apie 19 val. fiksuota stipri geomagnetinė audra. Pranešama, kad į pietus nuo Lietuvos esančioje Lenkijoje, Slovakijoje, Ukrainoje ir kitur sužibo pašvaistės spalvos. Jei ne tos cepeliniškės, būtumėm ir mes Lietuvoje pamatę ryškią šiaurinę pašvaistę. Tiesa, buvo kam pasisekė. Ties Būtinge tuo metu debesys buvo šiek tiek praplyšę ir pasimatė dalis besislepiančio grožio. Gaila, kad lapkričio dangus retai būna giedras“, – sekmadienio vakarą skelbta feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

Apie 21.45 val. ir toliau buvo fiksuojama stipri Saulės audra.

„Deja, pragiedrėjimų neverta tikėtis. Atmosferos fronto debesys nesuteiks realių galimybių naktį pasimėgauti neramiais kosminiais orais“, – skelbiama grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“.

Internautai feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ pranešė, kad įspūdingais vaizdais galėjo pasimėgauti ir pajūryje, Mažeikių ir Kupiškio rajonuose.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį pasirodė ir šokį sušoko Aurora Borealis. Kadangi dangus buvo pragiedrėjęs tik vakarinėje šalies pusėje, todėl pašvaistę ne visi galėjo įamžinti.

Šiaurės pašvaistė Lietuvoje – gana retas reiškinys. „Tai reiškinys, kuris dažniau susidaro aplink magnetinį ašigalį. Jei magnetinis ašigalis yra Šiaurės Kanados salyne, tai aplink jį – didžiausia tikimybė poliarinių pašvaisčių susidarymui. Kai yra palankios sąlygos – didelis saulės aktyvumas, į kosminę erdvę yra išmetama daug įelektrintų dalelių – susidaro Saulės vėjas. Jei jis stiprus – pasiekia Žemę labai plačioje teritorijoje“, – anksčiau pasakojo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnas Bukantis.