Nusirašinėti labiausiai linkę Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos, Lietuvos verslo kolegijos ir Žemaitijos kolegijos studentai – ten užfiksuota daugiau kaip 20 proc. plagiatų. Tokius duomenis paskelbė nacionalinės plagiato aptikimo sistemos plag.lt atstovai.
Neaišku, kiek plagijuoja
Atliekant tyrimą buvo analizuota daugiau kaip 50 tūkst. per pastarąjį pusmetį parašytų darbų iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Bendras plagiatų vidurkis visose aukštosiose mokyklose – 16,4 proc.
"Žiūrint į bendrą tendenciją, kai kurių mokyklų rezultatai atrodo įspūdingai, visos aukštojo mokslo sistemos – tragiškai, – komentavo tyrimo autorius Chorstas Klausas iš plag.lt. – Vis daugiau dėstytojų registruojasi sistemoje, tikrina darbus ir reikalauja iš studentų pateikti juos neplagijuotus. Šios priežastys ir lėmė mažesnį plagiatų skaičių Marijampolės bei Socialinių mokslų kolegijose ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete."
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas priminė, kad LSS kasmet atlieka akademinio sąžiningumo tyrimą, kuriuo aiškinasi nusirašinėjimo ir kito nesąžiningo elgesio tendencijas, priežastis bei formas. Anot jo, apklausos skaičiai ir rezultatai yra "gana nemalonūs Lietuvos aukštojo mokslo sistemai".
P.Baltokas pridūrė, kad neaišku, kiek studentų baudžiami pašalinimu iš universiteto, nes aukštosios mokyklos tokių duomenų nekaupia. Tokios informacijos trūkumas apsunkina ir pačią nusirašinėjimo kontrolę.
"Nusirašinėjimas yra nesąžiningo akademinio elgesio dalis, kaip ir studento elgesys atliekant grupinį darbą, kai vienas iš penkių studentų nedirba nieko, o vėliau gviešiasi kitų grupės narių pastangų, – paaiškino jis. – Dirbame su visomis atstovybėmis, bandome sukurti bendras egzamino laikymo nuostatas ir kitus strateginius dokumentus, kurie studentams padėtų laikytis akademinio sąžiningumo."
Nusirašo netyčia
P.Baltoko teigimu, sunku įvertinti tikrą nusirašinėjimo mastą, nes nusirašinėjimas nebūtinai reiškia tyčinį ir sąmoningą plagijavimą. Esą neretai abejonių kyla dėl neaiškių metodinių reikalavimų, kaip cituoti naudojamą informaciją.
"Tai turi įvertinti rašto darbo vadovas, jis studentui turi paaiškinti visus metodinius dalykus, kad nepasitaikytų netyčinio plagijavimo", – teigė LSS prezidentas.
Plag.lt tyrimo duomenimis, daugiausia plagijuotų darbų aptikta Žemaitijos kolegijoje (šių metų vasario duomenimis, sutapimų darbuose dalis siekė 23,1 proc.). Tačiau jos direktorius Jonas Eugenijus Bačinskas tvirtino, kad trūksta darbų tyrimo metodikos duomenų, tad nežinia, ar rezultatai gali būti reprezentatyvūs. Pašnekovas abejojo ir plagiato aptikimo sistemos objektyvumu. Esą ji niekam neatsiskaito už savo veiklą, taigi, gali paisyti įvairių interesų ir būtų palanki, pavyzdžiui, su ja bendradarbiaujančioms mokslo įstaigoms.
"Nežinau, kiek mūsų studentų darbų buvo patikrinta. Pavyzdžiui, jei tikrinami du darbai, iš kurių vienas plagijuotas, plagiatų rezultatas gali būti ir 50 proc.", – paklaidos galimybes aptarė J.E.Bačinskas.
Kolegijos direktorius patvirtino, kad jo vadovaujamoje mokymo įstaigoje galioja griežta pozicija nesitaikstyti su jokiu nusirašinėjimu, – baigiamojo darbo vadovas, prieš pateikdamas jį katedrai, privalo patikrinti jo autentiškumą.
"Galima tikrinti darbą plag.lt, jie atsako, ar jis neplagijuotas. Nuo ko tai priklauso ir kiek tai patikima, nežinau, tačiau dėstytojai naudoja ir kitus darbų tikrinimo metodus. Juolab kad tą patį darbą tikrina ir recenzentas, ir komisija, jei bent vienas randa sutapimų, tokį darbą atmetame", – aiškino J.E.Bačinskas.
Apgaudinėja valstybę
Direktoriaus teigimu, absolventai Lietuvoje dažniausiai rašo baigiamuosius darbus ir gana sunku nustatyti, ar studentas dirbo sąžiningai, ar nusirašė ir t. t. Esą jei studentas nusipirks tokį rašto darbą iš dėstytojo už kelis tūkstančius litų, jokia sistema nenustatys, kad tikrasis darbo autorius – ne diplomo siekiantis studentas.
Šalinti tokį piktnaudžiavimą, anot J.E.Bačinsko, padėtų Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios įtvirtintų baudžiamąją atsakomybę už plagijavimą ar pagalbą nusirašyti. Jis įsitikinęs, kad nusirašinėjimą reikia traktuoti kaip nusikaltimą, o baudžiamas turi būti ne tik studentas, bet ir tie, kurie skatina plagijuoti, – įmonės, parduodančios rašto darbus, asmenys, besisiūlantys parašyti juos už tikrąjį autorių.
"Per egzaminą nusirašinėjusiam studentui niekas negresia, išskyrus tai, kad jis negalės laikyti egzamino, tačiau taip būti negali. Juk jis, mokydamasis už valstybės pinigus, stengiasi apgauti valstybę, – teigė Žemaitijos kolegijos direktorius. – Reikia bausti žmones, kurie padeda apgaudinėti valstybę, nes aukštojo mokslo diplomas – rimtas valstybės dokumentas. Jei valdžia padarytų tokius žingsnius, situacija pasikeistų kardinaliai."
Tačiau LSS prezidentas P.Baltokas kategoriškai nusiteikęs prieš studentų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Jo teigimu, akademinis sąžiningumas yra akademinės bendruomenės dalis, todėl baudžiamąją atsakomybę galima taikyti nebent tiems, kurie parduoda rašto darbus ir sukuria pasiūlą, vadinasi, ir skatina nusirašinėti.
"Užsienyje galioja praktika įtraukti studentą į juoduosius sąrašus ir tam tikrą laiką nepriimti jo į pašalinusią mokymo įstaigą arba bet kurią kitą aukštąją mokyklą, – sakė jis. – Jokiu būdu negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės studentui."
P.Baltokas pasigedo gerosios praktikos pavyzdžių, kurie padėtų apsisaugoti nuo nusirašinėjimo, o ne griežtesnių bausmių, nes pašalinimo iš universiteto galimybė, anot jo, yra gana drausminanti priemonė nenusižengti akademinei etikai. LSS prezidentas tvirtino, kad polinkį nusirašinėti didele dalimi lemia ir dėstymo metodai.
"Buvę studentai dažnai paaiškina, kad nusirašinėjo, nes buvo nuobodu. Ir, pasirodo, tai yra rimtas argumentas", – apibendrino P.Baltokas.
Akademinio sąžiningumo tyrimas
Tyrimas "Akademinio sąžiningumo indeksas 2013" atskleidė, kad dėstytojai nesąžiningą elgesį mano esant daug mažiau paplitusį nei studentai. Pavyzdžiui, vos 5 proc. dėstytojų ruošinukų naudojimą per atsiskaitymus įvardija kaip labai paplitusį reiškinį, o taip manančių studentų yra net septynis kartus daugiau (34 proc.).
Iš nesąžiningo elgesio formų studentai kaip labiausiai paplitusį įvardija nesąžiningumą atliekant savarankiško darbo užduotis ir nesąžiningą elgesį per viešus atsiskaitymus.
Tiek studentai, tiek dėstytojai mano, kad tai, ar studentas elgsis sąžiningai, labiausiai lemia studento moraliniai įsitikinimai, dėstytojo parenkamos užduotys ir turimas autoritetas.
Labiausiai akademinis nesąžiningumas paplitęs socialinių ir technikos mokslų studijose. Mažiausiai – fizikos moksluose.
Naujausi komentarai