Naująją valdančiąją daugumą formuoti pasišovusi opozicija deklaruoja ryžtą trukdyti dabartinei koalicijai dirbti Seime ir taip priversti ją ilgainiui atsisakyti valdžios.

Neturi formalios daugumos

Keturių centro dešinės partijų valdančioji koalicija šiuo metu formaliai turi mažiau nei pusę visų Seimo narių balsų – tik 70 iš 141. Tačiau opozicijos pusėje tik formaliai yra 71 balsas. Faktiškai iki oficialios daugumos balsų trūksta.

Opozicinės Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo, Krikščionių partijos iš viso turi 66 Seimo narių mandatus. Dar 5 parlamentarai priklauso nefrakcionuotus Seimo narius vienijančiai Mišriai grupei.

Tačiau trys šios grupės nariai valstiečiai liaudininkai yra pasirašę politinio bendradarbiavimo susitarimą su valdančiąja koalicija. Todėl valdantieji skaičiuoja turintys 73 balsus – daugiau nei pusę, kuri reikalinga tolesniam sėkmingam koalicijos ir jos suformuotos Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbui.

Valdantieji demonstruoja esantys ramūs ir opozicijos planus perimti valdžią vadina blefu. "Susidaro įspūdis, kad yra tik noro perimti valdžią imitacija", – vakar sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Pasak jos, valdančiųjų pranašumas yra tai, kad koalicija labiau susitelkusi ir joje esančios partijos yra ideologiškai panašios.

Nuolat kels įtampą

Opozicija tvirtina esanti nusiteikusi panervinti koaliciją trukdydama Seime priimti sprendimus bet kokiais klausimais. Esą kai koalicija supras negalinti dirbti toliau, ji pati atsisakys valdžios.

Vienas Socialdemokratų partijos lyderių Juozas Olekas teigė, kad valdantiesiems reikės labai įsitempus dirbti, jeigu jie norės priimti Vyriausybės teikiamus sprendimus. "Primenu: tarp valdantiesiems priklausančių Seimo narių yra nemažai ministrų, kurie ne visada galės posėdžiauti parlamente. Taigi negalės ir savo balsais paremti valdančiosios koalicijos. O opozicijai daug paprasčiau – mes visada arba beveik visada galime būti salėje ir taip pasiekti savo deklaruojamus tikslus", – įsitikinęs J.Olekas.

Pasak jo, kai dabartiniai valdantieji pamažu suvoks pralaimintys balsavimą po balsavimo Seime, kai nebesugebės priimti jokių esminių sprendimų, tuomet "yra tikimybė, kad koalicija sugniuš ir galų gale atsisakys valdžios arba bent jau ims tartis su opozicija dėl visai Lietuvai būtinų sprendimų priėmimo".

Postais dar nevilioja

Tačiau J.Olekas pripažįsta, kad opozicija, norėdama perimti valdžią, dar turi užsitikrinti bent 5–7 balsus Seime. Tam reikėtų į savo pusę patraukti ne tik valstiečius liaudininkus, bet ir kokią nors dabartinę valdančiąją frakciją.

Socialdemokratas tikina, kad opozicija pirmiausia dairosi į valdančiąją Liberalų ir centro sąjungą (LiCS), kuri turi 7 narius. Tačiau J.Olekas atsakė neigiamai paklaustas, ar opozicija pasirengusi pasiūlyti LiCS tokias pat sąlygas, kokias ši turi dabartinėje koalicijoje. Liberalcentristai yra delegavę du ministrus į Vyriausybę. Jeigu jie sutiktų prisijungti prie opozicijos formuojamos naujosios daugumos, jiems pagal proporcijas priklausytų vos vienas kabineto nario portfelis.

J.Oleko nuomone, iš penkių ar šešių partijų suformuota naujoji valdančioji dauguma dirbtų kur kas "efektyviau nei dabartinė keturių partijų koalicija". Vyriausybei, pasak politiko, galėtų vadovauti didžiausios dabartinės opozicinės partijos – Socialdemokratų – vadovas Algirdas Butkevičius.

Verčia iš postų

Kol kas valdantieji ir opozicija tikrina jėgas versdami oponentus iš postų Seime. Antradienį opozicine pasiskelbusios Krikščionių frakcijos seniūnas Aleksandras Sacharukas buvo atleistas iš Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko pareigų. Valdantieji taip pat planuoja atstatydinti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vadovaujantį Krikščionių partijos atstovą Vytautą Kurpuvesą ir tos pačios frakcijos narį Roką Žilinską, vadovaujantį Atominės energetikos komisijai.

Skolinga neliko ir opozicija. Vakar ji sugebėjo nuversti Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovą konservatorių Edmundą Pupinį. Tiesa, dėl A.Sacharuko ir E.Pupinio atstatydinimo šiandien dar balsuos visas Seimas.