- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Verslas turi būti etiškas ir skaidrus, nes kitaip nesukursi solidžių santykių. Tačiau verslo interesai visada yra žemiau nei principai ir vertybės", – įsitikinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Pacų palikuonis, kavos augintojas iš Salvadoro Fernando Alfredo Pacas-Diazas.
Mitą primenanti istorija
Viešėdamas Pažaislio vienuolyno, kurį pastatė protėviai, F.A.Pacas-Diazas pasakojo apie tai, kaip protėviai pasiekė Salvadorą, apie kavos auginimo paslaptis, šeimos vertybes ir ryšį, kuris sieja su Lietuva.
"Lankytis Kaune ir Pažaislio vienuolyne – labai gera. Lietuvoje pamatėme daug dalykų, o Pažaislio vienuolyne viešime pirmą kartą. Esame sužavėti protėvių palikimu, tai įspūdingas monumentalus statinys. Ypač žavi tai, kiek mūsų protėviai prisidėjo prie Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo", – įspūdžiais dalijosi svečias.
Šeima, kurios jau trečia karta verčiasi kavos pupelių auginimu, į tris kartus už Lietuvą mažesnį Salvadorą atvyko XVIII–XIX a. sandūroje. "Turiu surinkęs nemažai informacijos, kas įvyko XVII a. pabaigoje–XVIII a. pradžioje Pacų gyvenime, tačiau yra didelis tarpas, apie XVII a., kuris daugiausia yra nežinomas. Žinomu laikotarpiu Pacų giminė išsibarstė po Europą, o mūsų linija patraukė į Ispaniją ir persikėlė į Kanarų salas", – apie žinomos giminės migraciją pasakojo F.A.Pacas-Diazas.
Jis teigia, kad šeimos linijos protėvis XVIII a. pabaigoje su ispanų galeonu galiausiai perplaukė Atlantą ir nuvyko į Kubą, o vėliau – ir į Salvadorą. Tuo metu Centrinė Amerika priklausė Ispanijai.
"Protėvis Rafaelis Pacas Kanarų salose pateko į krizės epicentrą: tada ten buvo auginama labai daug vynuogių ir gaminamas vynas, o vynuogynus užpuolė ligos ir amarai. Kanarų salose kilo baisus skurdas. Rafaelis nusprendė emigruoti, paprašė tėvo leidimo ir jis jam leido išvykti. Kadangi tėvas buvo labai neturtingas, pasakė: neturiu ką tau duoti kelionei, bet tave laiminu ir duodu Šv.Rapolo Arkangelo skulptūrėlę, nes jis yra keleivių globėjas", – į mitą panašia šeimos istorija dalijosi vyras.
Šiandien medinė auksu dengta Kanarų salų gyventojų dar 1774 m. išdrožta statulėlė tapo šeimos relikvija. "Ji keliauja per kartas ir dabar man tenka garbė ją turėti ir saugoti", – didžiuodamasis šeimos istoriją dėstė pašnekovas.
Atgal prie ištakų
Pacai apie savo lietuviškąsias šaknis sužinojo palyginti visai neseniai – 2005-aisiais. "Istorija prasidėjo nuo to, kad vienas Lietuvos diplomatas mano bičiuliui paminėjo, jog Pacas gali būti lietuviška pavardė, o šis pasakė man. Centrinėje Amerikoje tokių pavardžių beveik nėra. Tada ėmiau domėtis. Pirmą kartą į Lietuvą atvykau 2008 m. su vaikais ir žmona. Pamačiau, kad ši giminė tikrai yra gyvenusi Lietuvoje ir tai yra į istoriją įėjusi šeima, bet dabar Lietuvoje Pacų palikuonių nėra", – pirmuosius žingsnius protėvių žemės link prisiminė F.A.Pacas-Diazas.
Per pastarąją viešnagę Pacų palikuoniai aplankė bažnyčias ir statinius, prie kurių prisidėjo jų protėviai. "Buvo smagu pastebėti, kad net mūsų fiziniai bruožai yra panašūs į portretuose tapytų protėvių. Tai mane paskatino daugiau domėtis, ieškoti, atsekti žmones, kurie buvo žinomi. Aš esu atsekęs iki maždaug 1300 m. Seniausias protėvis, kurį esu atsekęs, yra Steponas Pacas. Jis gyveno Trakuose ir buvo LDK didysis raštininkas. Taigi jau nuo XIV a. pradžios mūsų protėviai buvo dvaro žmonės, užėmė svarbius postus", – pasididžiavimo neslėpė pašnekovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Dobrowolskai – profsąjungų kritika: parodo (ne)kompetencijos lygį18
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska atmeta Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) kritiką dėl pusiaukelės namų Kauno rajone ir pabrėžia, kad tokios įstaigos turi būti steigiamos ne tik miestuose, bet ir regionuose. ...
-
„Volfas Engelman Studijai“ – šešeri: kokį virsmą ji patyrė ir kuo pradžiugins gimtadienio svečius?
Kaune įsikūrusi „Volfas Engelman Studija“ gruodžio 1-ąją pasitinka švęsdama šeštąjį gimtadienį. Tai – ypatinga sukaktis, nes per šį savo gyvavimo laikotarpį daugelio kauniečių ir miesto svečių j...
-
Kaunas sulaukė „karališkos“ dovanos: kviečia išrinkti vietą istorinės asmenybės paminklui21
Kitąmet Kauną papuoš Lietuvos valstybingumo puoselėtojo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra. Paminklą miestui dovanoja Prano Kiznio fondas. Monumentą kuria kauniečiams jau pažįstami s...
-
Kaune duris atvers „Žmogaus biologinių išteklių centras“4
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) kuriamas „Žmogaus biologinių išteklių centras“. Apie vadinamąjį biobanką, jo svarbą ir tikslus pasakoja prof. Dalia Pangonytė. ...
-
Kauno mieste vyks kariuomenės pratybos16
Trečiadienį ir Ketvirtadienį Kauno mieste bus vykdomos Lietuvos kariuomenės pratybos. ...
-
Kauno sporto halėje – iškilmingas Lietuvos bokso šimtmečio minėjimo renginys2
Lapkričio 30 d., ketvirtadienį, nuo 19 val. Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5) vyks iškilmingas Lietuvos bokso šimtmečio minėjimo renginys. ...
-
Broliai Maciai lankytis „Žalgirio“ arenoje galės, bet į „Eurolygos“ rungtynes įleidžiami nebus8
Kauno apylinkės teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje dėl įpareigojimo įleisti Normandą ir Naurį Macius į Kauno „Žalgirio“ areną. Visgi į „Eurolygos“ rungtynes šie krepšinio sirgaliai įleidžiami nebus...
-
Siūlo numatyti Probacijos tarnybos padalinių atstumą nuo švietimo įstaigų9
Kilus bendruomenės ir savivaldybės nepasitenkinimui dėl pusiaukelės namų Kauno rajone, Domeikavoje, atsiradimo, Seimo narys Petras Gražulis siūlo įstatyme aiškiai reglamentuoti tokių objektų statybą. ...
-
Dovana, kurios nesinorės grąžinti2
Artėjant žiemos šventėms, vis daugiau laiko praleidžiame svarstydami, kokia kalėdine dovana nustebinti vaikus ir kitus šeimos narius, svečius, kolegas, darbuotojus ar verslo partnerius. Dovanas, regis, renkame atsakingai, tačiau pasitaiko,...
-
Už 1 tūkst. eurų pirko veislinį šunį, o gavo ligotą mišrūną61
Šeima iš šunų veisyklos „Amstaff Drakono siela“ įsigijo, kaip jie manė, veislinį amerikiečių Stafordšyro terjerą, tačiau paaiškėjo, kad šuo – mišrūnas. Negana to, pradėjo lįsti įva...