Savivaldybėje

Pajūrio parke dygs namai

Gamtosaugininkų akylai saugomame Pajūrio regioniniame parke po tvarkymo plano patvirtinimo galės prasidėti gyvenamųjų namų statyba. Saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariams pateikusi planą, numatė, kad į parko teritoriją perkeltų sklypų savininkai galės pasistatyti po gyvenamąją sodybą.

Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano projektas ne vienam miesto politikui kėlė daugybę klausimų, į kuriuos plano rengėjai ne visada galėjo atsakyti. Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika pastebėjo, kad Melnragės ir Klaipėdos gyventojai, žinodami apie giliavandenio uosto statybos galimybę, jau senokai žvalgosi naujų poilsio vietų pajūrio šiaurinėje pusėje. Kol kas galimybės poilsiauti Karklėje ribotos dėl neišvystytos infrastruktūros, daugybės gamtosaugininkų draudimų bet ką keisti ar statyti.

Plano rengėjų buvo klausiama, kiek žmonių gyvens Pajūrio regioninio parko teritorijoje, kiek poilsiautojų tikimasi sulaukti vasarą. Prognozuojama, kad nuolatinių gyventojų gali būti apie 3 tūkstančius, tačiau sezono metu jų gali susirinkti 100-150 tūkstančių. Komiteto pirmininkas Kazys Vaišvila pastebėjo, kad parko teritorija neturi jokių komunikacijų, infrastruktūros: nejaugi tokia žmonių masė naudosis primityviais lauko tualetais arba terš pakrūmes?

Plėtoti ir tiesti magistralinius vandentiekio ir kanalizacijos, kelių ir gatvių apšvietimo tinklus, kurie aptarnautų ir būsimuosius parko gyventojus, neleis gamtosaugininkai. Galima prognozuoti, kad poilsio galimybės Pajūrio regioninio parko teritorijoje bus gana ribotos, jeigu gamtosaugininkai nekeis draudimų. Tačiau tvarkymo plane numatytos net trys vietos laivelių prieplaukoms – tai bene vienintelė poilsiautojus paguodžianti žinia.

Teritorijų planavimo komiteto nariams daug klausimų kilo dėl skirtingų šalia esančių parko sklypų reglamento vertinimo: vienoje kokio keliuko pusėje namus statyti galima, kitoje – draudžiama. Kodėl taip – neaišku.

Nors komitetas iš esmės pritarė Pajūrio regioninio parko tvarkymo planui, tačiau tai buvo atlikta formaliai. Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso menka parko dalis.

Kai kurie komiteto nariai kalbėjo, kad parko tvarkymo planas rengiamas ir teikiamas tvirtinti ne pirmą kartą. Visą laiką anksčiau jis įstrigdavo Aplinkos ministerijoje, kur lemiamą žodį tardavo privatūs interesai: kažkas kažkam nenumatydavo vietos ir galimybės parko teritorijoje statyti namą.