Panevėžio teritorinės muitinės laukia neramios dienos. Vykdant visą Lietuvą apimsiančią muitinės reorganizaciją atleidimo lapeliai bus išdalinti dviejų mažiausių Lietuvos muitinių, Panevėžio ir Šiaulių, darbuotojams. Ketinama panaikinti 106 etatus. Vienas iš motyvų, kodėl nusitaikyta į Panevėžį - per daug išlaidų darbo užmokesčiui.

Jungs prie Kauno

Laikinai Panevėžio teritorinės muitinės viršininko pareigas einanti Dainora Viksvienė tikina, kad ji, išreikšdama abejones dėl pokyčių reikalingumo, ne savo kėdę saugo.

Bus atleisti ne tik viršininkai - darbo neteks visi Rokiškio posto, priklausančio Panevėžio teritorinei muitinei, inspektoriai, dirbantys tiesiogiai su klientais.

Muitinių prijungimas smarkiai atsilieps ne tik muitininkams, bet visam šiame regione registruotam verslui, importuojančiam ar eksportuojančiam prekes. Teritorinė Panevėžio muitinė turi apie du tūkstančius aktyvių klientų.

Nors krovinių tikrinimo postas Panevėžyje išliks, kitų reikalų neišvengiamai verslininkams tvarkyti teks vykti į Kauną. Prie šio miesto muitinės prijungiamas Panevėžys su visais apskrities rajonais ir Anykščių rajonu.

Teks mokyti naujus

Dabar Panevėžio teritorinei muitinei priklauso ir Utenos apskritis. Nuo naujos struktūros įgyvendinimo pradžios, kitų metų liepos pirmosios, Utenos apskritis pereis Vilniaus teritorinės muitinės žinion.

Iš dabar esančių penkių centrų liks tik trys didieji: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Muitinės departamentas paskaičiavo, kad pirmaisiais metais po reorganizacijos valstybė sutaupys pusketvirto milijono litų.

D.Viksvienė gūžčioja pečiais - kaip šią sumą vilniečiai apskaičiavo, neaišku, reorganizuojamų muitinių atstovai į darbo grupę, rengusią projektą, pakviesti nebuvo.

Kalbėdamas apie milijonus sutaupytų lėšų, departamentas nutyli, kiek kainuos panaikinti du centrus. D.Viksvienė sako, kad pasigenda veiklos optimizavimo projekte skaidrumo: akivaizdu, kad reorganizacija atsieis tikrai nemažai, bet lėšos, kurių prireiks, neskelbiamos.

Panevėžio teritorinės muitinės darbuotojai pasižymi išskirtinai aukšta kvalifikacija - čia visi pareigūnai turi aukštąjį išsilavinimą. O Kaune, kur atleidimo lapelio negaus nė vienas darbuotojas, daugiausia paprastų inspektorių.
Tikėtina, kad panevėžiečiams bus pasiūlytas darbas Kaune, tačiau ne visi darbuotojai ryšis kasdien važinėti ar kraustytis į kitą miestą.

Vadinasi, dalį darbuotojų teks mokyti iš naujo, o tai kainuoja tikrai nemažai pinigų. Lietuvos muitinė praras dalį kvalifikuotų darbuotojų, tai ypač aktualu kalbant apie subsidijuojamų žemės ūkio produktų eksportą.

Pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, per Panevėžio teritorinę muitinę pereina keturiasdešimt penki procentai visos Lietuvos eksporto. Čia dirbantys specialistai geriausiai išmano šių specifinių dokumentų įforminimą.

Siūlo priešintis

„Pieno žvaigždžių“, turinčių filialus visoje Lietuvoje, atstovas Robertas Januška tikina, kad kauniečiai didele kompetencija įforminant žemės ūkio produktų deklaracijas nepasižymi.

Jei jiems bus perduotos visos iki šiol Panevėžio vykdytos funkcijos, darbo tempai gali smarkiai sulėtėti. Nors deklaruojama, kad paslaugos turi būti priartintos prie verslo, panašu, kad viskas vyksta priešingai.

Šiaurės Lietuva liks be savo muitinės, net išsiplėtusioje Kauno teritorinėje muitinėje postų koncentracija numatoma pietuose: du iš jų veiks Kaune, po vieną Marijampolėje ir Alytuje; šiaurėje bus vienintelis Panevėžio postas.

Tai jau trečioji muitinės reorganizacija nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Iš pradžių teritorinių muitinių buvo daug, jos daugiausia buvo išsidėsčiusios pasienio regionuose.

Pirmoji reorganizacija paliko dešimt muitinių apskričių centruose, vėliau muitinė tapo vienu juridiniu vienetu su penkiais teritoriniais poskyriais didžiuosiuose miestuose.

D.Viksvienė įsitikinusi, kad dabartinis reorganizacijos projektas, pagal kurį liks trys didieji centrai, bus žalingas ne tik darbuotojams, bet ir klientams. Todėl ji ragino verslininkus, nujaučiančius, kad pokyčiai muitinėje jiems lems laiko ir finansinius nuostolius, išsakyti savo nuomonę galią turinčioms institucijoms ir tokiu būdu galimai paveikti sprendimo įgyvendinimą.