Kadangi tiksli naujos stoties atidarymo diena eiliniam keleiviui nebuvo žinoma, balandžio 8-osios rytas daugumą vedė į senąją. Todėl keleiviai Panevėžyje nuo antradienio ryto atrodė tarsi pasiklydę miške.

„Pasiklydome, nežinom, iš kurios“, – kalbėjo pašnekovė.

Svarbiausia – rasti duris ir kasą. Atėjus vidurdieniui – oras žvarbėjo, pasimetimo nemažėjo.

„Vėjas nepūsdavo, pro langą matydavosi autobusas, mums buvo patogiau“, – teigė pašnekovė.

Kai kurie autobusų vairuotojai keleivių laukė vis tiek senoje vietoje, neva savininkai nesuderėjo dėl įvažiavimo kainos. Užtat tie, kas galėjo įvažiuoti ar pataikė užeiti, buvo sutikti su muzika ir balionais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Stoties atidarymas dėl biurokratinių kliūčių vėlavo – sakė laikinasis Panevėžio meras Petras Luomanas.

„Mes vėluojame porą metų, jeigu taip kalbėti, iš tikrųjų“, – pabrėžė P. Luomanas.

Pati amžiaus statyba vėlavo dešimtmečius – dėl vietos paieškos, valdžios kaitos, politikų nesutarimų, nesėkmingų konkursų. Stoties valdytoju dvejiems metams išrinktas vežėjas iš sostinės TOKS, o Panevėžio stoties vadovė – vienu metu bus ir Vilniaus. Ji džiaugiasi, kad statinys išskirtinis, modernus, skaitmenizuotas, visiems pritaikytas.

„Yra net tualetas Brailio raštu, mygtukai, kur gali pasikalbėti, pagalbą išsikviesti“, – nurodė Panevėžio autobusų stoties direktorė Renata Stanaitienė.

Pasak valdytojų, visi senojoje autobusų stotyje dirbę panevėžiečiai sutiko pereiti dirbti į naująją, išskyrus vieną. Kokio nors pereinamojo laikotarpio tarp dviejų stočių nebus – senąją tiesiog užrakino, o naująją atrakino.

Vaišės autobusų stotyje – į jas pataikiusiems tikrai pirmos ir paskutinės. Kol kas senosios stoties teritorijoje laikinai bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Vėliau senasis pastatas ir jo prieigos bus rekonstruojami.