Pirmą kartą Lietuvoje parengtas veiksmų planas, kuriuo siekiama visoje šalyje atrasti ypatingai gabius ir talentingus vaikus bei padėti juos tinkamai ugdyti. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad tai paieška tų, kurie temps Lietuvą į priekį.

Dabar gabesnius, talentingesnius nei kiti vaikus dažniausiai atskiri mokytojai ar mokyklos bando atpažinti ir skirti jiems daugiau dėmesio savo iniciatyva.

„Stipresni  [vaikai] gauna kitokį mokymą ir tiesiog patys mokytojai į juos žiūri kaip į aukštuomenę – vertina labiau“, – sakė J. Lelevelio mokyklos moksleivė Agata Naimavičiūtė.

Kai kurie moksleiviai patys ieško, kur galėtų sužinoti ir išmokti daug daugiau, nei reikalauja bendrosios ugdymo programos, dažnai jiems per lengvos.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas veiksmų planas, kurio tikslas – visoje šalyje rasti, atpažinti ir pasiūlyti specialų ugdymą gabiems ir talentingiems vaikams, kuriems bendrosios programos per lengvos ir nepadeda siekti to, ką jie gali.

„[Talentingi vaikai] yra Lietuvos turtas. [...] O mes tą ir paleidžiame vėjais. [...] Vaikai, kurie negauna to ugdymo, kuris turėtų būti, kelia sparnus“, – teigia Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentė dr. Sigita Girdzijauskienė.

Mokslininkai sako, kad tai nėra paprastas uždavinys, nes silpnesnį mokinį mokytojas gali pamatyti per kelias pamokas ar mėnesį. Gabieji, pasak jų, paprastai slepiasi.

„Ant kaktos nė vienam neparašyta, kad labai gabus. Jie gali būti labai visokie – ir pikti, ir pavargę, ir niekuo nesidomintys, ir prieštaraujantys“, – tvirtina S. Girdzijauskienė.

Pagal veiksmų planą darželių auklėtojai, mokytojai ir mokyklų psichologai visoje Lietuvoje turės būti išmokyti tokius gabumus ir talentus atpažinti. Tai jiems padės padaryti ir specialūs testai, kurie jau yra išbandyti su daugeliu šalies vaikų, ir klausimynai mokytojams.

Kaune jau veikianti Nacionalinė moksleivių akademija, Vilniuje su pradinukais dirbanti Gabių vaikų akademija bei kelios elitinėmis tapusios mokyklos yra nepasiekiamos visiems talentingiesiems. Todėl mokytojai bus mokomi per pamoką specialiai dirbti ir su gabesniais, taip pat nukreipti juos į būrelius.

Svarstoma, kad su atokiau gyvenančiais gabiais vaikais ekspertai galėtų dirbti ir internetu.

„Mes privalome skatinti tuos, kurie renkasi mokslą, inovacijas, kurie galvoja greičiau, giliau, sumaniau, nes būtent ši dalis visuomenės temps visą Lietuvą į priekį“, – aiškina švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Ministras žada skirti pinigų papildomoms mokytojų konsultacijoms po pamokų, jaunųjų biologų, chemikų, fizikų ir kitų neformalaus ugdymo mokyklėlėms, kuriose su vaikais turėtų dirbti mokslininkai, atgaivinti.

Mokytojų ir priemonių parengimas, pasak specialistų, užtruks apie porą trejetą metų. Tačiau jau po metų programos turėtų būti išbandytos pavienėse savivaldybėse.

Viena iš priemonių – mokslinė laboratorija ant ratų. Ji turėtų dar šiais metais pradėti keliones po atokiausias Lietuvos mokyklas ir mėginti sudominti mokinius siekti akademinių aukštumų.