Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras siūlo dėl parlamentarų atlyginimų klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

"Man asmeniškai labai didelė moralinė problema, kai yra ekonominė krizė, kai žmonės tiesiog praranda darbo vietas, kai paskelbta, kad ir valstybės tarnautojams vėluoja algos, tai visgi nieko nedaryti yra tiesiog neįmanoma", – BNS vakar sakė S.Šedbaras.

Pasak jo, KT galėtų išaiškinti, ar į Seimo nario atlyginimą įeina tik tas atlygis, kuris jam mokamas už tiesiogiai atliekamas pareigas, ar ir papildomos išlaidos biurui išlaikyti. "Galbūt būtų galima tą likusią dalį sumažinti", – vylėsi konservatorius.

Be to, pasak S.Šedbaro, KT galėtų patikslinti, ką reiškia ankstesnio KT nutarimo nuostata, kad Seimo nario atlyginimas negali mažėti kadencijos metu.

1999 m. lapkričio 9 d. nutarime KT paskelbė, kad Seimo kadencijos metu Seimo nario atlyginimas negali būti įstatymu nustatytas mažesnis negu kadencijos pradžioje.

Pasak parlamentaro, į KT išaiškinti 1999 m. nutarimo turėtų kreiptis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Jis jau sutiko tai padaryti. S.Šedbaras tikisi, kad KT savo išaiškinimą galėtų paskelbti per dvi tris savaites nuo prašymo gavimo dienos.

Seimo pirmininko pavaduotojas konservatorius Česlovas Stankevičius lapkričio pabaigoje įregistravo Seimo statuto pataisą, numatančią, jog "Seimas, įvertindamas šalyje bręstančią arba susidariusią sunkią ekonominę finansinę padėtį, Seimo narių bei Seimo narių pareigūnų atlyginimų dydį atskiru įstatymu gali sumažinti".

Tačiau Seimo Teisės departamentas paskelbė, kad ši statuto pataisa gali prieštarauti Konstitucijai. Seimo nariai nusprendė šios pataisos nesvarstyti.

Iki šios kadencijos Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei veiklai. Po pertvarkos Seimo nariai gaus apie 11 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai sieks 3,8 tūkst. litų.