Ketvirtadienį po pateikimo už atitinkamą nutarimo projektą balsavo 69 Seimo nariai, prieš nebuvo, 18 susilaikė.

„Manyčiau, kad abiejų kandidatų nuopelnai žmogaus teisėms ir demokratijai yra neabejotini“, – pateikdama projektą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, Laisvės premiją P. Plumpai siūloma skirti už nuopelnus kovojant dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės, Europos Parlamentui – už šiandienos pastangas stiprinant demokratiją, žmogaus teises, už laisvą tautų apsisprendimo teisės ir tautų suvereniteto gynimą, nuolatinį istorinio teisingumo siekį, indėlį remiant Lietuvos laisvės bylą ir Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos valstybių nepriklausomybės tikslą, diplomatinę paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos valstybei ir už indėlį Lietuvos integracijoje į Europos Sąjungą.

„Kas čia per žanras, kaip tas premijos dydis įtakos EP. Man tai panašu kaip drambliui bonbonkė, tas dydis – keli tūkstančiai eurų – tokiai institucijai, žarstančiai milijardus...“, – siūlymu premiją skirti EP stebėjosi Seimo narys Artūras Skardžius.

Pagal įstatymą, Laisvės premijos laureatai gauna Laisvės statulėlę ir 5 tūkst. eurų premiją.

„Laisvės premija nėra apie finansinę piniginę išraišką. Ji yra apie kitus dalykus“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

„Europos Parlamentas per ilgus dešimtmečius palaikė Lietuvos ir kitų valstybių laisvės siekius. Atrodo, kad argumentų skirti premiją EP kaip institucijai tikrai yra pakankamai“, – tvirtino ji.

Du laureatus Laisvės premijos komisija išrinko vienbalsiai.

Kaip nurodoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, P. Plumpa 1954 metais su kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės balsas“, platino atsišaukimus, 1958 metų vasario 16 dieną ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos vėliavą, vėliau su kitais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, platino draudžiamą literatūrą, 1972–1973 metais su Sigitu Tamkevičiumi leido „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Už antisovietinę veiklą jis buvo suimtas, 1958–1965 ir 1973–1981 metais kalintas Mordovijos, Permės sričių lageriuose, Čistopolio kalėjime.

P. Plumpa 1992 metais ėjo Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas, 1993–2001 metais buvo Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.

Jis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi 1999 metais ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu 2000 metais.

Europos Parlamentas dar 1983 metais priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė Baltijos šalių okupaciją, bei po to sekusį Lietuvos nepriklausomybės siekių palaikymą.

Be to, kitąmet Lietuva minės įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Pernai Laisvės premijos laureatu pripažintas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anksčiau šia premija apdovanoti Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.

Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.