Tokiai Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisai šią savaitę parlamentarai pritarė po pateikimo – už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 19. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Šiuo metu jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) teigia neturinti aiškios pozicijos šiuo klausimu, nes toks sprendimas gali sukelti ir neigiamų pasekmių.

Pataisos autorius liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad moks­li­nin­kai nesutaria, ko­kio am­žiaus as­muo tu­rė­tų bū­ti lai­ko­mas jau­nu, skir­tin­go­se kul­tū­ro­se eg­zis­tuo­ja skir­tin­gi ro­dik­liai, bet paprastai vyrauja eko­no­mi­niai, so­cia­li­niai, is­to­ri­niai ir kul­tū­ri­niai fak­to­riai.

„Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės, api­brėž­da­mos jau­nus žmo­nes, tai­ko skir­tin­gus am­žiaus cen­zus: nuo 12 iki 16 me­tų – apa­ti­nė ri­ba ir nuo 24 iki 35 me­tų – vir­šu­ti­nė ri­ba. Aukš­tes­nę 35 me­tų ri­bą yra pri­ėmu­sios to­kios vals­ty­bės kaip Grai­ki­ja, Kip­ras, Ru­mu­ni­ja ir Uk­rai­na. To­kiu bū­tu sie­kia­ma už­tik­rin­ti sklan­des­nę nau­jų žmo­nių in­teg­ra­ci­ją į dar­bo, būs­to rin­kas, tai­ko­mą jau­niems as­me­nims“, – sakė jis.

Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad jau­nų as­me­nų api­brė­ži­mas ne­vie­na­reikš­mis ir Lie­tu­vos tei­sės ak­tuo­se.

Anot jo, jau­na šei­ma įsta­ty­me api­brė­žia­ma kaip šei­ma, ku­rio­je kiek­vie­nas iš su­tuok­ti­nių yra iki 36 me­tų, ir to­kia šei­ma ga­li gau­ti leng­va­tą būs­tui įsi­gy­ti. Tuo metu da­lis Už­im­tu­mo tar­ny­bos pa­ra­mos me­cha­niz­mo jau­ni­mui pa­sie­kia­ma tik iki 21 me­tų. 

„Valstietis“ Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je įtvir­tin­ta, jog jau­na­sis ūki­nin­kas ar žem­dir­bys yra iki 41 me­tų.

„Gal rei­kė­tų bū­ti am­bi­cin­giems ir pa­im­ti tą mak­si­ma­lią ri­bą, ku­ri yra Eu­ro­pos Są­jun­go­je, sa­ky­kim, kad bū­tu­me gry­nai vie­no­dai?“ – svarstė jis.

Konservatorius Edmundas Pupinis savo ruožtu tvirtino, kad ES numato paramą įvairioms jaunimo programoms, o jose ga­li da­ly­vau­ti 13–31 me­tų asmenys, todėl ragino šią amžiaus ribą įteisinti kaip jaunimą.

„Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs šian­dien kaip Die­vas jau­čia­tės nu­sta­ty­da­mas am­žių, ka­da žmo­gus ga­li bū­ti jau­nas, ka­da se­nas ir pa­na­šiai. Su­pran­tu, kad rei­kia pri­trauk­ti nau­do­tis lė­šo­mis ir to­dėl tur­būt pri­tem­pė­te šį pro­jek­to pa­tei­ki­mą“, – projektą kritikavo „valstietis“ Robertas Šarknickas.

„O ką da­ry­ti tiems, kam 39-eri ir šir­dy ne su­te­ma?“ – ironizavo socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Sa­kė­te, kad moks­li­nin­kai ne­ži­no, kas yra jau­nas žmo­gus. Bet yra ži­no­ma, kad sme­ge­ny­se nau­jos jung­tys for­muo­ja­si maž­daug iki 25–27 me­tų. Moks­li­nin­kai tei­gia, kad po ši­to am­žiaus, kai bai­gia­si nau­jų jung­čių for­ma­vi­ma­sis, pra­si­de­da se­nė­ji­mo pro­ce­sas. Kaip jū­sų pa­tai­sa de­ra su žmo­gaus fi­zio­lo­gi­ja?“ – klausė konservatorius Linas Slušnys.

LiJOT prezidentas Domantas Katelė BNS sakė, kad minėtas jaunimo amžiaus pailginimas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų padarinių.

Anot jo, paslaugos, kurias dabar gauna jauni žmonės iki 29-erių, priėmus pataisą, gautų asmenys iki 35 metų. Be to, kai kurios Lietuvoje veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos pačios yra nustačiusios, jog jų nariu gali tapti asmuo, kuris nevyresnis negu 35-erių.

Kita vertus, D. Katelė abejojo siūlomo sprendimo nauda.

„Žvelgiant iš kitos pusės, jau dabar pastebima, kad vyresni negu 29 metų žmonės, net galima sakyti, kad vyresni negu 25-erių, į jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą įsitraukia išskirtiniais atvejais. Tokia tendencija stebima Lietuvoje, užsienio valstybėse tokia praktika yra dažnesnė – pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms dažnai vadovauja 25–26 metų žmonės“, – tvirtino jis.

Pasak LiJOT prezidento, pailginus jaunimo amžių ir daugiau asmenų įgijus teisę į jaunimui skirtas paslaugas, turėtų būti didinimas finansavimas jaunimo politikai įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu.