- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunu žmogumi Lietuvoje ketinama laikyti asmenį nuo 14 metų iki 35 metų įskaitytinai.
Tokiai Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisai šią savaitę parlamentarai pritarė po pateikimo – už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 19. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Šiuo metu jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) teigia neturinti aiškios pozicijos šiuo klausimu, nes toks sprendimas gali sukelti ir neigiamų pasekmių.
Pataisos autorius liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad mokslininkai nesutaria, kokio amžiaus asmuo turėtų būti laikomas jaunu, skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi rodikliai, bet paprastai vyrauja ekonominiai, socialiniai, istoriniai ir kultūriniai faktoriai.
„Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus žmones, taiko skirtingus amžiaus cenzus: nuo 12 iki 16 metų – apatinė riba ir nuo 24 iki 35 metų – viršutinė riba. Aukštesnę 35 metų ribą yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija ir Ukraina. Tokiu būtu siekiama užtikrinti sklandesnę naujų žmonių integraciją į darbo, būsto rinkas, taikomą jauniems asmenims“, – sakė jis.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad jaunų asmenų apibrėžimas nevienareikšmis ir Lietuvos teisės aktuose.
Anot jo, jauna šeima įstatyme apibrėžiama kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra iki 36 metų, ir tokia šeima gali gauti lengvatą būstui įsigyti. Tuo metu dalis Užimtumo tarnybos paramos mechanizmo jaunimui pasiekiama tik iki 21 metų.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungoje įtvirtinta, jog jaunasis ūkininkas ar žemdirbys yra iki 41 metų.
„Gal reikėtų būti ambicingiems ir paimti tą maksimalią ribą, kuri yra Europos Sąjungoje, sakykim, kad būtume grynai vienodai?“ – svarstė jis.
Konservatorius Edmundas Pupinis savo ruožtu tvirtino, kad ES numato paramą įvairioms jaunimo programoms, o jose gali dalyvauti 13–31 metų asmenys, todėl ragino šią amžiaus ribą įteisinti kaip jaunimą.
„Gerbiamas kolega, jūs šiandien kaip Dievas jaučiatės nustatydamas amžių, kada žmogus gali būti jaunas, kada senas ir panašiai. Suprantu, kad reikia pritraukti naudotis lėšomis ir todėl turbūt pritempėte šį projekto pateikimą“, – projektą kritikavo „valstietis“ Robertas Šarknickas.
„O ką daryti tiems, kam 39-eri ir širdy ne sutema?“ – ironizavo socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Sakėte, kad mokslininkai nežino, kas yra jaunas žmogus. Bet yra žinoma, kad smegenyse naujos jungtys formuojasi maždaug iki 25–27 metų. Mokslininkai teigia, kad po šito amžiaus, kai baigiasi naujų jungčių formavimasis, prasideda senėjimo procesas. Kaip jūsų pataisa dera su žmogaus fiziologija?“ – klausė konservatorius Linas Slušnys.
LiJOT prezidentas Domantas Katelė BNS sakė, kad minėtas jaunimo amžiaus pailginimas gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų padarinių.
Anot jo, paslaugos, kurias dabar gauna jauni žmonės iki 29-erių, priėmus pataisą, gautų asmenys iki 35 metų. Be to, kai kurios Lietuvoje veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos pačios yra nustačiusios, jog jų nariu gali tapti asmuo, kuris nevyresnis negu 35-erių.
Kita vertus, D. Katelė abejojo siūlomo sprendimo nauda.
„Žvelgiant iš kitos pusės, jau dabar pastebima, kad vyresni negu 29 metų žmonės, net galima sakyti, kad vyresni negu 25-erių, į jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą įsitraukia išskirtiniais atvejais. Tokia tendencija stebima Lietuvoje, užsienio valstybėse tokia praktika yra dažnesnė – pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms dažnai vadovauja 25–26 metų žmonės“, – tvirtino jis.
Pasak LiJOT prezidento, pailginus jaunimo amžių ir daugiau asmenų įgijus teisę į jaunimui skirtas paslaugas, turėtų būti didinimas finansavimas jaunimo politikai įgyvendinti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...