Balandžio mėnesį užsienio žiniasklaidoje Lietuvos vardas ir toliau dažniausiai buvo minimas pasaulio ekonominę krizę aptariančiuose įvairaus pobūdžio pranešimuose, skelbia Užsienio reikalų ministerija.

Vienas pagrindinių leitmotyvų juose – žinia, kad nuo pasaulio finansų ir ekonominės krizės bene labiausiai nukentėjo Vidurio ir Rytų Europos regionas. Įvairūs šaltiniai pabrėžia, kad Lietuvą ir kitas Baltijos šalis apėmęs staigus ekonomikos nuosmukis esąs kelerius metus trukusio neregėto augimo kaina.

Balandžio mėn. tarptautinėje žiniasklaidoje buvo komentuojama Tarptautinio valiutos fondo rekomendacija leisti Rytų Europos šalims vienašališkai įsivesti eurą, perteikta palanki Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus reakcija. Balandžio pabaigoje plačiai pasklido žinia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika susitraukė 12,6 proc. Apie tai skelbė BBC News, Financial Times, Bloomberg ir kiti šaltiniai.

Energetikos klausimais Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų kalbino JAV naujienų agentūra The Associated Press. Čia prezidentas išsakė savo nerimą dėl artėjančio momento, kuomet, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuva liks visiškai priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimo ir kvietė Rusiją nepiktnaudžiauti šiuo argumentu. Savo rūpesčiu Lietuvos prezidentas dėl energetikos padėties dalijosi ir valstybinio vizito į Suomiją metu. Jo apsilankymas Olkiluoto atominėje elektrinėje sulaukė didelio Suomijos spaudos dėmesio. Kad žengtas reikšmingas žingsnis, posovietines Baltijos valstybes įjungiant į ES elektros tinklą, pasirašius Baltijos šalių susitarimą su Švedija, skelbė pasaulio naujienų agentūros. Kita vertus, Estijos, Latvijos, Lenkijos spaudoje, o taip pat tarptautinio masto žiniasklaidos šaltiniuose išreikšti priekaištai Lietuvai dėl gyvybiškai svarbaus keturių šalių naujos atominės jėgainės projekto įgyvendinimo vilkinimo.

Balandžio 21 d. pasaulyje minimos Holokausto atminimo dienos išvakarėse ir aplink šią datą Lietuvos vardas nemažai kartų pateko į žydų tematiką atskleidžiančius užsienio žiniasklaidos kontekstus. Izraelio ir kitų šalių žiniasklaidos dėmesio sulaukė pirmąkart šiais metais Vilniuje vykęs „Gyvųjų maršo“ renginys, kuriame Lietuvos prezidentas išsakęs savo gilų apgailestavimą, kad bendradarbiaudami su naciais karo metais lietuviai tuo pačiu sutepė „daugiaamžę lietuvių ir žydų sugyvenimo tradiciją“. Laiškų, ištraukų iš dienoraščių formomis spaudoje paskelbti iš Lietuvos emigravusių garsių žydų šilti arba tuometinį nerimą perteikiantys prisiminimai. Daugybėje tekstų bene dažniausiai atsikartojantis motyvas: Lietuva, Vilnius – prieštaringumų kraštas. Čia ir tolerancija bei svetingumu kadaise garsėjusi vieta, ir su nužmogėjusiu žiaurumu besiasocijuojanti išnaikintų žydų kapavietė.

Šią ir kitas su Vilniaus ypatumais bei paslaptimis susijusias mintis gvildeno savaitraštyje The Economist balandžio pabaigoje paskelbtos Laimono Briedžio knygos „Vilnius: City of Strangers“ išsamios recenzijos autorius Edward Lucas. Apie šiuolaikinį Vilnių „gyvai“ Nyderlandų dienraštyje Trouw balandį pasakojo vienu įdomiausių kelionių rašytojų laikomas olandų žurnalistas Jelle Brandt Corstius. Taip pat – Prancūzijos Šiaurės regiono laikraščiuose publikuoti korespondentės Stephanie Maurine reportažai iš Vilniaus. Kad Vilnius – neatpažintas Rojus, Ispanijoje teigė jaunimui skirtas leidinys Tendencias Fashionmag.

Vakarų spaudoje balandžio mėn. buvo matyti šioks toks domėjimasis už „geležinės uždangos“ sovietmečiu glūdėjusio pasaulio ypatumais. Vokietijos dienraštyje FAZ daug vietos skirta nuo 1972 m. pogrindyje leistos Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos svarbai pažymėti, atskira laida Vokietijos TV buvo skirta Baltijos kelio istorijai. D.Britanijos The Times korespondentas pateikė įspūdžius iš savo apsilankymo teatro prodiuserės Rūtos Vanagaitės sumanytame sovietinės realybės bunkeryje.

Šįkart pateikiama gausi medžiaga iš Lenkijos spaudos, atspindėjusios Lietuvos užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko vizitą šioje šalyje balandžio 19-22 d. Lietuviai ir lenkai negali sau leisti būti istorijos įkaitais, greitu laiku abi šalys turės progą kartu vadovauti Europai Sąjungai – Lenkija pirmininkaudama ES, o Lietuva – ESBO, tai buvę vieni svarbiausių ministro citatų Lenkijos spaudoje leitmotyvų.