Po septynerių bylinėjimosi metų su vienu priekrantės žveju, pasieniečiai pajūryje, Karklėje, pagaliau tikisi pastatyti paskutinį naują stebėjimo bokštą. Išsikėlus sovietų pasieniečiams ir žemė, ir buvęs stebėjimo postas liko valstybės nuosavybe. Apleistame pastate savo įrankius laikyti buvo leista žvejams. Tačiau vienas jų pastate ir apsigyveno.

Teismų slenksčius žvejas ir pasieniečiai pradėjo minti 2002 metais. Procesui užtrukus, toje vietoje pasieniečiai lig šiol negalėjo statyti naujo stebėjimo bokšto su vaizdo kameromis. Likusiame pajūrio ruože už Europos Sąjungos lėšas įrengiami modernūs bokštai iškilo maždaug prieš metus, skelbia LTV naujienų tarnyba.

„Mums šitie teismai truputį sutrukdė, todėl dar ir šiandien neturime vaizdo į jūrą vadinamoje Olando kepurėje“ , – teigė Pakrančių apsaugos rinktinės vado pavaduotojas Rimantas Timinskas.

Tiek metų netvarkomas objektas pajūrio regioniniame parke netenkina ir parko vadovų.

„Pats pastatas yra avarinės būklės, griūvantis. Jis tiesiog gadina vaizdą“, – mano Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.

Vasarį teismui paskelbus nebeskundžiamą nutartį, kad apleistas pastatas priklauso pasieniečiams, šie sako pradėsią rengti detalųjį planą stiebui su vaizdo kameromis ir gelbėjimo postui statyti.

Su žurnalistais susitikti nepanoręs, daugiau nei 15-ka metų buvusiame stebėjimo poste glaudęsis žvejys Pavelas Žąsytis sako ten nebegyvenantis, ir dėl pastato nekovosiąs, tačiau dėl beveik 30 arų sklypo pajūryje, kuriame sukrauti jo žvejybos įrankiai, dar bandysiantis bylinėtis.