Pabodusi tema
Vidudienis – antra diena po Seimo sprendimo visame pasienio ruože skelbti nepaprastąją padėtį. 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija esančiame Kapčiamiestyje ramu, o centre – nė vieno žmogaus. Tik tolumoje, prie Emilijos Pliaterytės paminklo švystelėjo kaukėto vyro siluetas. Jo rankose išvydusi mikrofoną ir kamerą supratau, kad čia ne vietinis, o į Kapčiamiestį atvykęs kolega iš televizijos.
"Atrodo, kad visas miestelis tuščias. Tie, kuriuos sutikau, – nekalbėjo. Kėpyklėlės moterys taip pat nesutiko bendrauti", – rankomis skėstelėjo žurnalistas Jaunius Matonis.
Rasti bendros kalbos su pardavėjomis nepavyko ir man – iš cinamonu ir vanile kvepiančios kepyklėlės išėjau su keturiais keksais ir bandele, tačiau jokios informacijos neišpešiau.
"Žinokite, nusibodo jau ši tema, o ir pasakoti nėra ko", – išgirdusios klausimą, kaip nepaprastoji situacija pakeitė Kapčiamiesčio žmonių kasdienybę, prie kasos aparato stovinti moteris skubėjo krapštyti grąžą ir aptarnauti prie durų trypčiojančią vietinę.
Pastaroji taip pat į kalbas nesileido. Tik tada, kai patikinau neprašysianti vardo ir, šiukštu, nefotografuosianti, garbaus amžiaus moteris sutiko trumpam šnektelėti.
"Kaip gyvename? Gerai. Išpūstas tas burbulas ir spaudoje, ir televizijoje. Nejaučiame mes jokios nepaprastosios padėties. Gyvename, kaip gyvenome, tik jūs mums primenate, kad kažkas ne taip", – mums bekalbant pro šalį praėję du karo policijos pareigūnai moters nė kiek netrikdė.
Prie pasieniečių automobilių ir uniformuotųjų vietiniai esą jau seniai pripratę. Pareigūnų nebijo ir nevengia, priešingai – matydami juos miestelyje jaučiasi kur kas saugesni ir ramesni.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Kauno dienos“ žurnalistų apsilankymas pasienio ruožo gyvenvietėse
Vilmanto Raupelio nuotr.
Užtaria pabėgėlius
Jau po keliolikos minučių į miestelio centrą plūstelėjo daugiau žmonių. Menciškės kaime gyvenantis, tačiau Kapčiamiestyje dirbantis Jonas Žibūda, kaip įprastai, į vietos parduotuvę užsuko maisto pietums, o tada stabtelėjo prie mūsų. Nors dirba ne prie kompiuterio, vyras žino visas naujienas – kiek šoktelėjo maisto produktų kainos, kokie ribojimai dėl augančio koronaviruso ligonių skaičiaus ir ką apie pabėgėlius rašo žiniasklaida. Dėl to jam, esą, šiek tiek pikta. "Parašykite taip, kaip yra, nes dabar žmonės prisigalvoja įvairiausių dalykų, o tada viskas vyksta sugedusio telefono principu", – nors gyvena pasienio ruože, J.Žibūda tikino niekada nejautęs baimės dėl ten pasirodančių nelegalių migrantų.
Nuomonė: J.Žibūda į pabėgėlius pirmiausia žiūri kaip į žmones, kuriems reikia pagalbos. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Veikiausiai dėl to, kad kadaise pats gyveno su kurdais ir netgi dirbo kartu su jais.
"Galiu pasakyti, kad kurdai yra nuostabūs žmonės. Tikrai nėra ko jų bijoti. Aišku, yra visokių, bet jūs patys pagalvokite, kaip elgtumėtės, jeigu patektumėte į padėtį be išeities? Žmogus tampa neprognozuojamas, jis gali keršyti. Ypač tada, kai kalba pasisuka apie vaikus. Todėl pirmiausia į juos reikia žiūrėti kaip žmones, o ne kaip į pabėgėlius, – J.Žibūda neabejojo, kad nelegalių migrantų elgesys priklauso tik nuo Lietuvos valdžios ir piliečių požiūrio. – Tuos žmones reikia saugoti, nes ateina šalčiai. Negalima leisti jiems mirti. Tie, kurie nebuvę tokioje padėtyje, nesupras, o aš pats savaitėmis esu gyvenęs automobilyje, todėl žinau, kad žmogui reikia ne tik vietos, kur pernakvoti. Jam reikia nueiti į tualetą, reikia atsigerti, pavalgyti, apsirengti. Atsiranda daug problemų, kurias reikia spręsti."
Dvigubi nepatogumai
Lazdijų rajono savivaldybės, kuriai priklauso Kapčiamiestis, atstovai tikino, kad naujausi ribojimai šio miestelio gyvenimo labai nepakeis. Visi suplanuoti susitikimai ir renginiai bent jau kol kas neatšaukiami. Žmonės, gyvenantys nepaprastosios padėties zonoje, skambučiais, trumposiomis žinutėmis arba tiesiogiai per socialinius darbuotojus, seniūnijos atstovus informuoti apie atitinkamą situaciją pasienyje. Visi jie žino, ką turi daryti ir kur turi kreiptis, jeigu pamatytų ką nors neįprasto, keliančio grėsmę jų pačių ir kitų žmonių saugumui.
"Buvo ir pas mane atvažiavę pareigūnai. Na, ir kas?" – Jono manymu, nepaprastosios padėties įvedimas – ne išeitis. Ji, esą, tik sukelia tokių pačių nepatogumų kaip ir judėjimo suvaržymai praėjusią žiemą.
Tiesa, pasienio savivaldybė susiduria su dvigubu iššūkiu – nepaprastąją padėtį, paskelbtą dėl nelegalių migrantų galimo antplūdžio į Lietuvos teritoriją, lydi pandemija su ribojimais, todėl pasienyje gyvenantiems žmonės reikalavimų tenka dvigubai. Nors gyvena Druskininkuose, kaunietis Antanas tai patyrė savu kailiu.
Sąsajos: Antanas – Druskininkuose gyvenantis, sodybą Kapčiamiestyje turintis kaunietis. / Vilmanto Raupelio nuotr.
"Norint aplankyti sodybą, man reikia dokumentų, o gauti jų negaliu, nes seniūnijoje visi susirgo koronavirusu. Internetu nesinaudoju. Žinote, kaip būna su tais kompiuteriais! Paskui gali visų pinigų netekti", – Antanas džiaugėsi, kad, nepaisant susiklosčiusios situacijos, pamatyti savo sodybą jam pavyko, todėl atgal į Druskininkus jis važiuos ramia širdimi. – Buvo neramu, ar nėra viduje kokių pabėgėlių, ar visi langai sveiki. Pažiūrėjau, ir akmuo nusirideno. Viskas vietoje! Gerai pasieniečiai dirba savo darbą. Esu už tai jiems dėkingas."
Žmonės gerai informuoti
Automobiliu apsukome kelis ratus aplink miestelį, prasilenkėme su dviem policijos patrulių ir trimis karo policijos pareigūnų automobiliais. Iš vietinių sužinojome, kad Lietuvos karių skaičius čia nuolatos didėja. Pastogė jiems suteikta buvusiuose vaikų globos namuose.
"Ryte mačiau, kaip kariai nešėsi miegmaišius, dideles kuprines. Daugiau nieko nežinau", – trumpam stabtelėjus prie Kapčiamiesčio ženklo ir pasiteiravus, kur galėtume rasti pareigūnų saugomus postus, kepurę ant akių užsimaukšlinęs vietinis nebuvo linkęs kalbėti. Čiupęs ant žemės besimėtantį grėblį jis ėmė grėbti lapus ir atgręžė nugarą. Vedami intuicijos pasukome link miško. Dar keli kilometrai – ir mes prie pasienio ruožą žyminčios mėlynos lentelės. Šalia jos su švyturėliais stovėjo karo policijos automobilis. Vienas pareigūnų tikrino miškavežio vairuotojo dokumentus, kitas sėdėjo automobilio viduje.
Vilmanto Raupelio nuotr.
"Stovime čia pamainomis. Tikriname važiuojančiųjų dokumentus ir padedame užtikrinti valstybės sienos apsaugą", – kalbėjo karo policininkai.
Nuo trečiadienio įvedus nepaprastąją padėtį, įsigaliojo draudimas atvykti į pasienio ruožo su Baltarusija teritoriją. Draudimas netaikomas asmenims, gyvenantiems ar turintiems nekilnojamojo turto pasienio ruožo su Baltarusija teritorijoje, asmenims, vykdantiems ūkinę, komercinę, tam tikrų objektų priežiūros veiklą pasienio ruože esančiose gyvenvietėse ar pasienio ruože, vykstant į artimo giminaičio laidotuves, slaugyti ligonio, pas tėvus arba artimus giminaičius ir pan. Kitais išimtiniais atvejais, dėl kurių gali būti priimamas indvidualus sprendimas, reikia pateikti prašymą elektroniniu paštu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos ar Vilniaus pasienio rinktinėms ar jų struktūriniams padaliniams. Jie bus nagrinėjami ir sprendžiama, ar suteikti leidimą patekti į pasienio ruožą.
Tvarka: karo policijos pareigūnai pasakojo, kad pastarosios dienos buvo ramios – jokių nusižengimų, visi žmonės turėjo dokumentus. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Stovime čia pamainomis. Tikriname važiuojančiųjų dokumentus ir padedame užtikrinti valstybės sienos apsaugą.
"Asmenys, kurie nori patekti į pasienio ruožą, turi pateikti atitinkamus dokumentus. Tarkim, leidimą, darbo pažymėjimą, tam tikros įmonės vadovo pasirašytą dokumentą dėl darbų vykdymo tam tikroje teritorijoje, rangos darbų sutartį, asmenų ir transporto priemonių, kurie vykdo tam tikrus darbus pagal pasirašytas sutartis, teisėtą vykimą per valstybės sieną, giminystės ryšius, ligonio būklę, laidotuvių faktą įrodančius dokumentus, – antrą dieną pasienio ruože patruliuojantys karo policijos pareigūnai iš Klaipėdos tikino, per visą tą laiką jokių incidentų neužfiksavę. – Žmonės gerai informuoti, skaito spaudą, interneto portalus. Visi turėjo reikalingus dokumentus, nieko neteko apgręžti atgal."
Nieko nesutinka
Pakeliui į Druskininkus prasilenkėme su keliais kariniais šarvuočiais. Spėjome, kad visi jie judėjo pasienio ruožo link, tačiau iš paskos nesekėme – sustojome Viktarino kaime, prie nedidukės parduotuvės. Pardavėja, pritūpusi ant laiptų su cigarete rankose, pasirodė gana kalbi, tiesa, daug ko papasakoti neturėjo.
"Nieko mes čia nesutinkame, o jei sutinkame – nebijome. Pabėgėliai nieko iš mūsų nepavogs. Užtenka savo vagies, kurį turime kaime", – Leipalingyje gyvenanti, Viktarino kaime dirbanti moteris atrodė visiškai rami.
Vaizdas: eilinę dieną Kapčiamiestyje ramu – apie nepaprastąją padėtį liudija tik karo policijos automobiliai. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Tokios pat nuotaikos ir Raigardo pasienio kontrolės punkte dirbantis jos brolis. Jokių sienos pažeidimų pastarosiomis dienomis ten neužfiksuota, o darbo diena, nepaisant nepaprastosios padėties, atrodo gana įprastai. Priešingai nei anksčiau, kai į pasienio kontrolės postą migrantai atklysdavo visai netyčia. Pasieniečiai yra pasakoję, kai nusipirkę automobilį sostinėje, o į navigacijos prietaisą suvedę Lenkijos kryptį, prie Raigardo pasienio kontrolės punkto atsirado keli kaukaziečiai. Supratę, kad atsidūrė ne Lenkijos pasienyje, pabėgėliai sutriko, pakėlė rankas, o iš automobilio bagažinės išlaisvino ten sugrūstus vaikus. Kartą išmanioji navigacija pas pasieniečius atvedė autobusą, pilną turistų, važiavusių iš Estijos į Lenkiją.
Kurorte – visiškai ramu
Nors situacija įtempta, Druskininkų kurorto gyvenimas nesustojo. Pasikeitimų ar draudimo atvykti čia nėra. Anot Vidaus reikalų ministerijos atstovų, kultūros renginiai šioje zonoje neribojami. Griežtesnės taisyklės galios tik tose gyvenvietėse, kurios pakliūna į pirmuosius 5 km nuo valstybės sienos su Baltarusija. Kaip skelbiama oficialioje Druskininkų miesto svetainėje, gatvėse galima sutikti daugiau pareigūnų, kurie, reaguodami į tam tikras situacijas, gali paprašyti asmens dokumentų arba patikrinti transporto priemones. Visgi kai kuriems miesto svečiams kilo dvejonių dėl tam tikrų veiklų ribojimo.
"Galvojame apsilankyti vandens parke. Įdomu, pateksime ar ne?" – iš automobilio belipanti pusamžių sutuoktinių pora suabejojo, mat prieš važiuodami pamiršo dirstelėti į interneto puslapį. Druskininkų vandens parko atstovai tikino, kad nepaprastoji padėtis jų darbo grafiko niekaip nekeičia.
"Mieli svečiai, kol kas jokių nepatogumų, išskyrus galimus asmens dokumentų patikrinimus, atvykstantieji į Druskininkus nepatirs. Mes dirbame jums ir dėl jūsų", – pandeminius rūpesčius ir nerimą dėl padėties pasienyje administracija kvietė nuplauti baseino vandeniu arba palikti garinėse pirtyse.
Nerti į kurorto pramogas kvietė ir vietos verslininkai. Kavinių personalas viliojo dienos pietumis, skania kava ir desertu.
Gyvena lyg filme
Švendubrė – gatvinis kaimas Druskininkų savivaldybės pietuose, 5 km nuo Druskininkų. Švendubrė įsikūrusi dešiniajame Nemuno krante, prie pat Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos.
"Jei ne rūkas, ten matytumėte Baltarusijos bokštelius", – įsukusius į kaimelio teritoriją mus pasitiko Algimantas.
Akistata: Algimantas prie savo namo tvoros ne kartą sulaukė nekviestų svečių. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Kaip paaiškėjo netrukus – vietinis iki pat kaulų čiulpų. Vyras juokavo, kad čia gimė, augo, paseno ir, greičiausiai, numirs. Trumpai papasakojęs apie kiekvieną šalia gyvenančią kaimynę ir mylimą žmoną, kurią atsivežė iš Utenos, vyras sutiko pasidalyti Švendubrės gyventojų kasdienybe, kuri beklausant priminė veiksmo filmo siužetą. Anot Algimanto, keliuku, ant kurio stovėjome, jis beveik kasdien mato ne tik pravažiuojančius kaimynų traktorius, bet ir pareigūnų visureigius. Beveik visus juos Algimantas žino iš matymo, o su kai kuriais dar ir pasikalba. Užsuka čia ir kitokių svečių.
Kaimynai ne kartą pasakojo, kad, kol nebuvo didesnių pajėgų pasienyje, jiems teko matyti nelegalių migrantų, kurių nebuvo sustabdę pareigūnai. Anot Algimanto, nesustabdo jų net ir koncertinos – spiralės formos aštrių briaunų viela.
Jei ne rūkas, ten matytumėte Baltarusijos bokštelius.
"Paguldo jie rąstą ir pralenda", – nuogirdomis dalijosi garbaus amžiaus Švendubrės gyventojas.
Beldėsi į jo duris
Algimantas pasakojo, kad ne kartą ir pats akis į akį susidūrė su nelegaliais migrantais.
Kartą į jo namų duris pasibeldė tamsių plaukų ir tokių pat akių moteris su sportine kuprine ant pečių. Lietuviškai ji nekalbėjo, rusiškai taip pat ne. Tik angliškai vos kelis žodžius išlemeno.
"Supratau tiek, kad ji klausė, ar čia Lietuva. Pasakiau angliškai: "Yes, Lithuania." Pamojau ranka, o tada paskambinau pareigūnams ir pranešiau apie netikėtą viešnią", – panašių atvejų, anot pašnekovo, būta ir daugiau.
Nelegalūs migrantai esą ne kartą šmirinėjo prie jo namą juosiančios tvoros, tik vidun nesibrovė – pabijojo pririšto šuns. Kieme pasirodžius šeimininkui, prašė vandens, maisto. Apie nelegalių svečių viešnagę pasienio ruože ne sykį išdavė pamesti daiktai. Eidamas grybauti Antanas yra radęs ir sportinių batų, ir drabužių, ir kitų asmeninių daiktų.
"Kartą net mačiau, kaip pareigūnai tris pabėgėlius ant žemės buvo suguldę. Va, taip mes ir gyvename, – Algimantas tikino, prie tokios kasdienybės pripratęs ir neįsivaizduojantis, kad gali būti kitaip. – Kas būtų, jei situacija pasidarytų komplikuota? Pats stočiau prie sienos ir padėčiau pareigūnams!"
Naujausi komentarai