Kur mesti tekstilės atliekas ir kas sulauks baudų, papasakojo Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Aistė Rakauskienė.

– Ar turite duomenų, kad vis dar nemažai tekstilės atliekų patenka į mišrių atliekų konteinerius?

– Taip. Nors ši atskiro tekstilės surinkimo sistema oficialiai pradėjo veikti tik šiais metais, ji buvo pradėta plėtoti anksčiau, todėl žmonių įpročiai palaipsniui keičiasi į gerąją pusę. Matome didėjantį atskirai surenkamos tekstilės kiekį, taip pat ir tai, kad vis daugiau surinktų drabužių galima pakartotinai panaudoti. Kai kuriuos dėvėtus drabužius šiek tiek pataisius galima grąžinti į rinką kaip naudotą tekstilę.

Vis dėlto ne visa tekstilė tam tinkama. Maždaug 7 proc. mišrių komunalinių atliekų sudaro tekstilės atliekos, kurios, patekusios į bendrą srautą, tampa sunkiai perdirbamos. Jos dažnai būna purvinos, šlapios ir dėl to nebetinkamos nei pakartotiniam naudojimui, nei perdirbimui.

I. Gelūno / BNS nuotr.

– Reikėtų priminti, kad tekstilės atliekos – tai ne tik seni drabužiai ar audinių atraižos.

– Taip, drabužiai sudaro didžiąją dalį, bet tekstilės atliekos apima ir namų tekstilę: užuolaidas, staltieses, patalynę, rankšluosčius. Kadangi tai yra komunalinės atliekos, jų gali susidaryti ne tik namuose, bet ir biuruose ar kitose įstaigose.

– Kaip laikomasi rūšiavimo reikalavimų ir kokia atsakomybė gresia pažeidėjams?

– Kadangi tai yra komunalinės atliekos, jų tvarkymą organizuoja savivaldybės. Tai reiškia, kad sistema skirtingose savivaldybėse gali veikti šiek tiek skirtingai. Savivaldybės ne tik įrengia ir prižiūri tekstilės konteinerius, bet ir užtikrina, kad atliekos patektų ten, kur reikia. Jos taip pat taiko drausminančias priemones, jei taisyklių nėra laikomasi.

– Kokios baudos gresia piktybiškai nerūšiuojant tekstilės?

– Už pirmą pažeidimą savivaldybė gali skirti baudą nuo 30 iki 140 eurų. Baudos dydis priklauso nuo konkretaus pažeidimo ir savivaldybės sprendimo, nes ši nuostata nėra griežtai apibrėžta.

Apie atliekų rūšiavimo principus papasakojo Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) komunikacijos vadovė Justė Ramonaitė-Kuliešienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip vyksta tikrinimai ir kokiu principu dirba atliekų sistemos administratorius įgyvendinant naują tekstilės rūšiavimo tvarką?

– Šiuo metu visame Vilniaus mieste yra eksploatuojami 349 tekstilės konteineriai, į kuriuos vilniečiai turėtų mesti tekstilės atliekas. Nuo šiol į konteinerius galima mesti ne tik švarias, bet ir panaudotas ar netinkamas naudojimui tekstilės atliekas. Svarbu, kad jos būtų sudėtos į drėgmei atsparius maišelius, kurie nepraleistų skysčių.

– Kaip vyks kontrolė ir ką turėtų žinoti gyventojai apie skiriamas baudas?

– Vilniaus atliekų sistemos administratorius turi 10 kontrolierių, kurie važinėja po visą miestą ir stebi vežėjų darbą. Jie taip pat tikrina, kaip atrodo teritorijos aplink tekstilės konteinerius. Jei pastebimi pažeidimai, informacija perduodama viešosios tvarkos pareigūnams.

– Ar jau yra žinoma apie konkrečias paskirtas baudas?

– Tokios informacijos kol kas neturime. Tiksliau apie tai galėtų pakomentuoti viešosios tvarkos specialistai. Tačiau dažniausiai baudžiami tie asmenys, kuriuos galima lengvai identifikuoti pagal paliktus dokumentus ar kitą informaciją su asmens duomenimis.