Švietimo ir mokslo ministerija siūlo šiemet į aukštąsias mokyklas studijuoti valstybės lėšomis priimti šiek tiek mažiau pirmakursių nei pernai. Tam priešinasi rektoriai.

Planuojama, kad neįskaitant tikslinio finansavimo ir laipsnio nesuteikiančių (pedagoginių) studijų, valstybės finansavimą gaus 14 tūkst. 616 naujų studentų (iš jų 14 tūkst. 103 studijuos valstybės finansuojamose studijų vietose, o 513 gaus studijų stipendijas). Tai yra 393 studentais (arba 2,6 proc.) mažiau nei 2014 metais.

Ministerija nurodo, kad mažėjant abiturientų skaičiui (palyginti su 2014 metais, sumažėjo vidutiniškai 3,6 proc.), valstybės biudžeto lėšos, skiriamos šiemet priimamų studentų mokslams, nemažėja, tačiau yra padidinti kai kurių studijų įkainiai - pavyzdžiui, orientalistų, pilotų. Be to, visos norminės kainos didėja dėl pasikeitusių bazinės mėnesinės algos ir bazinės socialinės išmokos dydžių.

Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius numatoma mažinti socialinių mokslų srityje, nes pastebimas šios srities specialistų perteklius darbo rinkoje. Tarp numatomų pakeitimų - ir finansuojamų vietų skaičiaus technologijos mokslo studijų sričiai universitetuose didinimas.

Rektorių konferencija praėjusią savaitę pareiškė nepritarianti tokiam projektui.

„Kiekvienais metais, jeigu pažiūrėtume tendencijas nuo 2008 ar 2009 metų, yra žiaurus kritimas - vienose kryptyse daugiau, kitose mažiau, bet yra ženklus sumažėjimas valstybės finansuojamų vietų, tai manome, kad šita tendencija nėra labai teisinga“, - BNS pirmadienį sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Anot jo, studijų brangimas nėra priežastis mažinti krepšelių skaičių.

„Studijų kaina labai mažai padidėjo, o bendras (valstybės finansuojamų) vietų mažėjimas yra didelis - mažinama kasmet, bet turi tas dalykas būti stabilizuotas“, - teigė A.Daniūnas.

Jis pabrėžė, kad abiturientų skaičius mažėja ne taip smarkiai kaip valstybės finansuojamų vietų kiekis.