Su A. Terlecku bus galima atsisveikinti šeštadienį nuo 10 iki 20 val. ir sekmadienį nuo 10 iki 15 val. Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, penktadienį pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras.

Šv. Mišios už A. Terlecką bus aukojamos šeštadienį 12 val. Bernardinų bažnyčioje.

Laidotuvės vyks sekmadienį 15 valandą. A. Terleckas bus išlydėtas su garbės sargyba. Velionis amžinojo poilsio atguls šalia savo žmonos Elenos Rokantiškių kapinėse.

A. Terleckas mirė ketvirtadienį, vasario 16-ąją, eidamas 96-uosius metus. Bene svarbiausias A. Terlecko indėlis nepriklausomybei buvo Lietuvos laisvės lygos įkūrimas 1978 metais, minint 38-ąsias okupacijos metines. Pogrindinės organizacijos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

1979 metais Laisvės lyga inicijavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“. Jį pasirašė 35 lietuviai, šeši latviai, keturi estai, parėmė Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kiti.

Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume reikalauta negaliojančiais paskelbti Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione.

Memorandumo tekstas paskelbtas per užsienio radijo stotis, publikuojamas pogrindžio leidiniuose. Dokumentas sulaukė didelio atgarsio pasaulyje – 1983 metų sausio 13 dieną Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

1979 metų spalio mėnesį A. Terleckas buvo suimtas, nuteistas ir aštuonerius metus kalėjo Rusijoje.

1987 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą jis greitai vėl įsitraukė į visuomeninę ir disidentinę veiklą. Jo vadovaujama Laisvės lyga rengė protestus ir mitingus prieš sovietų valdžią, garsiausias iš jų – 1987 metų rugpjūčio 23 dieną vyko prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, A. Terleckas ir jo vadovaujama lyga oponavo Lietuvos komunistų partijai, o neretai ir Sąjūdžio politikai.

1989 metais Laisvės lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Su Sąjūdžio pagalba surinkta daugiau kaip milijonas parašų.

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politinius įvykius, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose,  2000 metais buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą.

Už savo veiklą A. Terleckas apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu,  Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.

2013 metais Seimas jam skyrė Laisvės premiją.