Viename valstybės rezervo sandėlyje ugniagesiai laiko būtiniausias civilinės saugos priemones – pavyzdžiui, po audros iš tokio sandėlio žmonėms buvo dalijami generatoriai.
Valstybė kaupia ir kitas atsargas – vaistus, techniką keliams bei geležinkeliams remontuoti. Tačiau tikslus prekių sąrašas įslaptintas, tad patekti į vidų žurnalistams neleidžiama.
„Planuoju aplankyti ir kitus sandėlius, kadangi Valstybės kontrolė išsakė nemažai pastabų“, – sakė M. Sinkevičius.
Kad būtiniausios atsargos, kurių prireiktų krizės ar karo atveju, žmonių laiku nepasiektų, Valstybės kontrolė pirštu bedė dar pavasarį.
„Sandėlių saugojimo vietos buvo parinktos neatsižvelgiant į galimus pavojus. Kilus pavojui, tos atsargos gali būti prarastos, užterštos, nepasiekiamos“, – teigė Vyriausioji valstybinė auditorė Augustė Purlienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dauguma sandėlių – visai greta Baltarusijos sienos, o atsargos laikomos vienoje vietoje.
„Vyksta sandėlių decentralizavimas. Tai reiškia, kad mes nesutelkiame rezervo vienoje vietoje, mes norime turėti kelias lokacijas“, – aiškino M. Sinkevičius.
Du nauji sandėliai išdygs jau kitais metais. Todėl strateginės atsargos iš pasienio bus perkeltos į Lietuvos gilumą.
Tačiau visą sandėlių tinklą planuojama atnaujinti tik po trejų metų – tai kainuos apie 15 milijonų eurų.
„Aišku, neatsisakysime dabar turimų sandėlių, naudosime kaip tarpines stoteles, kai bus reikalingas greitas papildymas, reikės suvežti didelį kiekį atsargų“, – pasakojo NKVC planavimo biuro vadovas Aurimas Guščius.
Nebuvo plano, ir kaip atsargos iš sandėlių pasiektų gyventojus visoje Lietuvoje. Visgi planas atsirado – tuo rūpinsis Susisiekimo ministerija.
„Įsigaliojo rugsėjo pirmąją, planas jau yra galutinėje stadijoje. Kitais metais mes jau turėsime tą paslaugą – transportuoti priemones, gyventojus. Skraidinti, plukdyti, vežti geležinkeliais“, – teigė A. Gusčius.
Kiek ir ko sukaupta, valstybė slepia. Aišku tik dėl civilinės saugos atsargų.
„Šiai dienai turime sukaupę 95 procentus priemonių“, – sakė PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Tačiau auditas valstybę labiausiai barė dėl chaotiško rezervo – mat atsargos kauptos neatsižvelgiant į grėsmes.
„Kad tas rezervas būtų aktualus šiai dienai, kokio jo mums reikia“, – aiškino A. Purlienė.
„Plėtra būtina, ji bus daroma. Nėra taip, kad mes esame padarę viską ir galime jaustis saugiai, užtikrintai, ramiai. Todėl bus ir toliau statomi sandėliai, užpildomi reikalingomis priemonėmis“, – teigė M. Sinkevičius.
O finišo tiesioji, panašu, jau čia pat.
„2027 metais pasieksime galutinį tikslą, kai galėsime pasakyti, kad maisto rezervas yra sukauptas 100 procentų“, – tikino A. Gusčius.
Tačiau sandėliuose nėra nei grūdų, nei cukraus. Valstybė maisto produktų neperka, tik rezervuoja. Prireikus juos nupirktų ir perduotų gyventojams numatytose vietose.
„Pirmas tris dienas rūpinasi gyventojai, ketvirtą–šeštą dieną – savivaldybės, o nuo septintos dienos turėtų įsijungti valstybės rezervas. Apklausus savivaldybes, nustatėme, kad jos maisto atsargų nekaupia“, – pasakojo A. Purlienė.
Pavasarį auditas dėl valstybės atsargų pateikė šešiolika rekomendacijų. Jas įgyvendinti reikia iki sausio – kol kas įvykdytos tik dvi.
(be temos)