Valstybės gynimo tarybą reikėtų pervadinti į Nacionalinio saugumo tarybą, o ją sudaryti turėtų tik politikai, siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas.

„Valstybės gynimo tarybos reforma būtina, nes dabartinės tarybos pavadinimas, kompetencija, sudėtis ir nagrinėjami klausimai neatitinka šiuolaikinių nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikių, ypač pasikeitus geopolitinei situacijai. Nacionalinis saugumas suvokiamas plačiąja prasme, tai apima ne tik valstybės karinę gynybą, bet ir jos užsienio politiką, o tai reiškia ir vidaus politinės, ekonominės ir socialinės sistemos stabilumą bei pažangią valstybės raidą. Valstybės gynimo taryba pagal savo kompetenciją ir sudėtį dabar nepajėgi plačių klausimų svarstyti”, – teigė A.Paulauskas.

Jis parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Konstitucijos 140 straipsnio ir kitų su Valstybės gynimo taryba susijusių įstatymų pataisas.

Pagrindiniame šalies įstatyme siūloma numatyti, kad „svarbiausius valstybės gynybos nacionalinio saugumo klausimus svarsto ir koordinuoja Nacionalinio saugumo taryba. Tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato įstatymas.“

Nacionalinio saugumo tarybos įstatymo projekte numatyta, kad ją sudaro prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai.

Dabar Konstitucijoje nurodyta, jog Valstybės gynimo tarybos nariais yra prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

A.Paulausko teigimu, apžvelgus Europos Sąjungos ir NATO valstybių praktiką, paprastai nacionalinės saugumo tarybos sudaromos iš politikų.

„Bent 14 ES šalių narių tokios nacionalinio saugumo tarybos sudaromos iš svarbiausių politinių su nacionaliniu saugumu susijusių valstybės pareigūnų, tuo metu ne politikai – nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų vadovai (ginkluotųjų pajėgų vadas ir žvalgybos tarnybų vadovai) – paprastai nėra nuolatiniai tarybų nariai, bet turi teisę dalyvauti posėdžiuose patariamojo balso teise“, – sakė komiteto vadovas.

Pagal projektą, Nacionalinio saugumo taryba svarstytų ir koordinuotų svarbiausius nacionalinio saugumo klausimus, įskaitant valstybės institucijų veiklą užtikrinant nacionalinį saugumą.

Pakeisti Konstituciją būtina, kad už pataisos projektą du kartus balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai arba ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.