Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo asmenvardžius asmens dokumentuose rašyti vadovaujantis lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartais.

Trečiadienį komitetas iš esmės pritarė socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui, tik jį nutarta patobulinti.

Projektu siūlyta nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

TTK teigimu, palikus formuluotę „lotyniško pagrindo rašmenimis“, papildomai būtų įvestos ne tik trys papildomos raidės „w“, „q“ ir „x“, bet ir keli šimtai diakritinių ženklų. Todėl pakeista formuluotė į „lotyniškos abėcėlės rašmenis“, kad būtų galima įvesti tik minėtas tris raides.

„Siūlome formuluotę - lotynų abėcėlės rašmenimis, kuriuos pripažįsta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija pagal ICAO standartą“, - sakė TTK pirmininkas Julius Sabatauskas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės Daivos Vaišnienės teigimu, tokia tvarka vadovaujasi Estija dokumentuose rašydama asmenvardžius.

„Tarptautinės civilinės aviacijos standartais yra užrašomi visų raidynų asmenvardžiai, tai vadinamoji mašininio skaitymo eilutė, jūs ją matysite savo asmens tapatybės kortelėse. Lotyniškojo raidymo rašmenys ten užrašomi be diakritinių ženklų, o ne lotyniškojo raidyno rašmenys perrašomi pagal taisykles“, - teigė ji.

Pagal minėtus standartus, hieroglifai, kirilica perrašomi lotyniškais rašmenimis.

„Jeigu būtume pritarę pradinei formuluotei - lotyniško pagrindo rašmenimis, tai apimtų man sunku dabar pasakyti tiksliai kiek rašmenų, bet jų būtų keli šimtai. Apimtų vartojamus rašmenis su diakritiniais visais ženklais, tai yra su varnelėmis, nosinėmis, taškais ir pan. Taipogi įeitų kai kuriuose kalbose vartojami rašmenys, kai yra sujungtos dvi raidės“, - tvirtino J.Sabatauskas.

Seimo komitetas neatsižvelgė į VLKK išvadą, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos tik Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės. Tuo metu Lietuvos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis.

„Mes pažiūrėjome iš esmės. Klausimo esmė ir buvo, jeigu pavardė yra nelietuviška, mes dabar ją iškraipome, rašydami lietuviškomis raidėmis. Ta pavardė tik turi panašumo į tikrąją pavardę, bet nėra ta pati pavardė, joje nėra, tarkime raidės „w“. Aš kaip teisininkas tai traktuoju, kad tai yra pirmiausia asmens tapatybės klausimas. Pasikeitus vos vienai raidei, net lietuviškai, jau bus kitas asmuo. (...) Buvo priimtas sprendimas - rašyti pavardę pagal asmens dokumentą, kaip pirminį šaltinį. Jeigu asmens dokumentas, pirminis šaltinis bus atneštas, kad pavardė yra Wolf, tai ji ir bus rašoma su w“, - sakė J.Sabatauskas.

Anot jo, Lietuvoje gyvena daug tautybių žmonių, ir visus juos reikia gerbti.

„Lietuvoje gyvena įvairių tautybių žmonių - vokiečių, rusų karaimų, žydų, lenkų, baltarusių ir daugelio kitų Europos tautų, - kurie šiandien yra Lietuvos piliečiai, bet jų tėvai ar seneliai galbūt buvo ne Lietuvos piliečiai“, - kalbėjo komiteto vadovas ir siūlė į klausimą žiūrėti plačiau, nei siūlo VLKK.

Kadangi komitetas gerokai patobulino pirminį įstatymo projektą, nutarta prašyti naujos komisijos išvados.

Prezidentės patarėja Virginija Būdienė atkreipė dėmesį, kad jeigu Seimas neatsižvelgs į VLKK išvadą, toks įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Mat Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad VLKK pozicija yra privaloma svarstant su kalbos dalykais susijusius įstatymus.

Parlamentui yra pateikti du alternatyvūs įstatymų projektai, kaip reikėtų reglamentuoti vardų ir pavardžių rašybą dokumentuose, taip pat po pateikimo pritarta konstitucinio Lietuvių valstybinės kalbos įstatymo projektui.

Vadinamajam konservatoriaus Valentino Stundžio projektui, siūlančiam leisti pavardes nelietuviškais rašmenimis rašyti tik papildomame paso lape, nepritarta. Kita vertus, jis galutinai neatmestas - padaryta pertrauka.

„Kokia prasmė vaidinti demokratiją ir rengti klausymus, kur dominavo visai kita pozicija? Jūs kalbėkite, o mes darysime, kaip norime“, - TTK apsisprendimu piktinosi V.Stundys.

Anot jo, svarstant Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus komitete vyravo chaosas.

„Matau, kad susipainiojo tiek Kalbos komisija, tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pirmiausia, susipainiojo nežinodamas, kad „w“ yra ne lotyniškos abėcėlės raidė. Antras faktas, kad pati Kalbos komisija teikia išvadas, sakydama, kad kai yra santykis su užsienio valstybe, galima vartoti lotyniško pagrindo rašmenis, vadinasi, su visais diakritikais. (...) Šiandien ji jau keičia poziciją ir kalba apie aviacijos standartą, lotynišką abėcėlę. Akivaizdi painiava“, - tvirtino konservatorius.

„Nėra nei teisinių, nei lingvistinių argumentų, kodėl reikėtų daryti tokią pervartą mūsų asmens dokumentų rašyboje“, - sakė jis.

TTK pirmininkas J.Sabatauskas neatmetė galimybės, kad minėtą įstatymo projektą Seimas svarstys jau kitą savaitę.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.