– Apie paveldėjimo eiliškumą turbūt esame visi girdėję, bet priminkime, kaip jis atrodo. Juk paveldi ne tik vaikai iš tėvų.
– Taip, iš tikrųjų paveldėjimo eilės yra numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Pirma eile paveldi vaikai, antra eile – anūkai, seneliai. Tada jau eina broliai, seserys. Iš viso yra numatytos šešios paveldėjimo eilės. Jeigu nebėra nė vieno šeštos eilės įpėdinio, tada paveldi valstybė.
– Kitaip tariant, ar į tėvo palikimą gali pretenduoti ne vaikas, o, tarkime, brolis?
– Brolis – ne. Brolis yra žemesnėje paveldėjimo eilėje ir, jeigu yra aukštesnės eilės paveldėtojų, pirmiausia paveldi jie. Jeigu jie atsisako arba nesikreipia dėl palikimo priėmimo, tada atitinkamai eina antra, trečia, ketvirta eilė.
– Ar testamentas leidžia pakeisti šią paveldėjimo tvarką? Tarkime, seneliai nori savo turtą testamentu palikti būtent anūkams. Ar tai galima?
– Taip, testamentu galima. Testatorius gali nuspręsti, kaip tik nori. Iš tikrųjų yra ir Aukščiausiojo Teismo suformuota labai gera nuostata – gerbkime mirusiojo valią. Jeigu mirusysis taip nusprendė, jo valia buvo išreikšta nesant jokių pažeidimų, jis tikrai taip norėjo ir suprato savo veiksmus, jis gali palikti turtą anūkui, kaimynui ar draugui. Tai yra jo visiška valia. Tai jo turtas ir jis juo disponuoja taip, kaip nori.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu anūkas yra nepilnametis, tarkime, dvylikos metų, ar galima jam palikti turtą?
– Gali. Jeigu turtas paliekamas dvylikos metų anūkui, už jį veikia įstatyminiai atstovai – tėvai. Iš tikrųjų būna ir teisminių atvejų, kai, pavyzdžiui, turtas paliktas anūkei, bet jos įstatyminis atstovas, tėvas ar mama, nesikreipia nustatytu terminu ir praleidžia galimybę priimti palikimą. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai anūkė, sulaukusi pilnametystės, kreipiasi dėl žalos atlyginimo, nes jos interesams buvo netinkamai atstovaujama ir ji nepriėmė palikimo. Juk pati ji dar negalėjo nueiti pas notarą per tris mėnesius nuo testatoriaus mirties, o tėvai to nepadarė.
– Paminėjote tris mėnesius. Ar tai galutinis terminas, kuriam pasibaigus nebegalima priimti palikimo?
– Iš tikrųjų tai yra terminas, kuris gali būti atnaujintas teismo tvarka, jeigu buvo svarbių priežasčių. Pavyzdžiui, žmogus nežinojo, kad palikėjas yra miręs. Nurodžius svarbias priežastis, galima kreiptis į teismą. Teismų praktika yra tokia, kad į tai žiūrima pakankamai liberaliai. Nėra čia tokio griežto termino. Tačiau yra vienas ribojimas – jeigu palikimą jau priėmė kitos eilės įpėdiniai ir turtas išdalytas, tada terminas nebeatnaujinamas.
– Grįžkime prie vaikų. Daugelis senelių tikriausiai nori užtikrinti anūkų ateitį. Ar galima testamente numatyti sąlygą, kad paveldėtu turtu vaikas galės naudotis tik sulaukęs pilnametystės?
– Taip, yra tokios testamentinės išskirtinės. Testamentą sudarantis žmogus turi teisę nustatyti tam tikras sąlygas. Gali numatyti, kad, pavyzdžiui, palieka turtą vaikui su sąlyga, jog bus užtikrinta tam tikra parama, paskirta lėšų anūkų mokslams. Jis yra laisvas nuspręsti. Būna ir tokių atvejų, kai nepilnamečiui vaikui testamentu paliekamos akcijos. Tai labai rimtas paveldėjimo objektas. Bet juk nepilnamečiui ar aštuoniolikmečiui perduodant akcijas reikia žinių, supratimo. Tai ir atsakomybė prieš bendruomenę, prieš darbuotojus. Todėl kartais numatomas patarėjas arba nustatoma, kad anūkui teisė visiškai disponuoti akcijomis bus perduota tik tada, kai jis ne tik sulauks pilnametystės, bet ir baigs ekonomikos, teisės ar vadybos mokslus, padirbės kokioje nors įmonėje. Tada jis galės grįžti prie akcijų valdymo. Tai iš tikrųjų labai toliaregiškas požiūris. Tokių atvejų Lietuvoje tikrai turime, nes jau esame brandi visuomenė.
– Kuo teisiškai skiriasi turto dovanojimas ir palikimas testamentu?
– Iš tikrųjų nedaug kuo skiriasi, jeigu tai yra paveldėjimo eilės įpėdinis, kuriam nėra taikomas paveldimo turto mokestis. Pavyzdžiui, nuo paveldimo turto mokesčio yra atleisti vaikai, anūkai, įtėviai, įvaikiai, sutuoktiniai, broliai ir seserys. Dovanojimas irgi turi tam tikrų išimčių. Jeigu abi šalys patenka į šias išimtis, tada didelio skirtumo nėra. Gal esminis skirtumas toks, kad dovanojimo atveju nuosavybė pereina iš karto, o paveldėjimo atveju dar reikia atlikti tam tikras procedūras, išlaukti. Paveldint labai svarbu ir tai, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir pareigos. Pavyzdžiui, skola bankui ar kitiems kreditoriams kartu pereina su visu turtu. Tada paveldėtojas turi ne tik priimti turtą, bet ir atsakyti už skolas.
– Bet vaikui juk negalima palikti skolų?
– Galima.
– Net ir nepilnamečiui?
– Taip. Jeigu jis paveldi, paveldi viską. Negalimas dalinis palikimo priėmimas. Negali sakyti, kad noriu buto, bet nenoriu paskolos už butą. Taip negalima daryti. Tačiau yra priemonė, kuri padeda šią riziką riboti ir valdyti, – paveldimo turto apyrašas. Jeigu paveldėsite turtą, tikrai reikėtų kreiptis į notarą ir nurodyti, kad palikimą priimsite pagal turto apyrašą. Tada gaunamas patvirtinimas ir kreipiamasi į antstolį. Antstolis surašo visą turtą, visas pareigas, ir tada paveldėtojas už skolas atsako tik paveldėto turto verte. Pavyzdžiui, jeigu paveldi 10 tūkstančių eurų vertės butą, o skolų yra 30 tūkstančių eurų, kreditoriams turės grąžinti tik 10 tūkstančių eurų. O jeigu palikimą priimsi neapsižiūrėjęs, nepagalvojęs, be apyrašo, turėsi sumokėti visas palikėjo skolas, kad ir kiek jų būtų.
Naujausi komentarai