„Gyvenimo įgūdžių mes turime vieną mokytoją ir jai talkina lytiškumo ugdymo mokytoja ir sveikatos mokytoja“, – vardijo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė.

Mokinių daug, klausimų – dar daugiau. Dalis mokyklų įtraukė ir klasių auklėtojus.

„Per savo klasės valandėles irgi prisideda prie gyvenimo įgūdžių programos, įgyvendindami socialinių, emocinių kompetencijų ugdymą“, – sakė direktorė.

Gyvenimo įgūdžių pamokos vyksta jau mėnesį, tačiau mokytojai pagal naujas programas pradėti rengti tik dabar.

„Mane neramina tai, kad kažkodėl pakankamai mokytojų parengsime nuo 2026 m., o ką darysime iki tol? Versimės per galvą?“ – nerimavo prezidentas G. Nausėda. 

„Mokytojai nuolat tobulina savo kvalifikaciją, savo kompetencijas. Šios temos buvo integruotos į kitus dalykus“, – ramino švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.

Labai didelis palinkėjimas mokytojams – kad nedevalvuotų šitų pamokų.

Gyvenimo įgūdžių pedagogus šiemet rengia du universitetai. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) nuo penktadienio, o Vilniaus universitetas pradės kiek vėliau, nuo lapkričio.

„Galbūt dėl tos diskusijos visuomenėje ir yra toks susidomėjimas, nes mokytojai nori išsiaiškinti tuos opius klausimus, kurie jiems nėra priimtini“, – svarstė mokytojų susidomėjimo priežastis VDU profesinio tobulinimo instituto vadovė Giedrė Kvieskienė.

Ministerijos planas – per metus parengti 700 pedagogų, tačiau vien VDU kvalifikaciją kelti užsiregistravo daugiau nei pusė tūkstančio. Universitetas sako tokio antplūdžio nesitikėjęs. Visos vietos išgraibstytos vos per porą dienų, o ir ne visus norinčius įmanoma sutalpinti. Kam vietos neužteko, siūlo klausyti atvirų paskaitų. „Dabar jau mes mokytojų priimti negalime, kaupiame rezervinius sąrašus“, – apie netikėtai didelį įsitraukimą sakė G. Kviesienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei mokytojas jaučiasi nepakankamai kompetentingas, nes temos yra gana plačios, nesijaučia tvirtai apie jas kalbėdamas, gali kviestis pagalbą iš išorės. Lėšos skiriamos nevyriausybinėms organizacijoms pasitelkti, tad mokyklos tai gali daryti. Pagal pastarųjų metų tendenciją matėme, kad daugelis mokyklų tų lėšų neišnaudoja“, – apie galimas pagalbos priemones kalbėjo G. Jakštas.

Pedagogus pagal naująją programą rengs ir užsienio ekspertai. Dalysis panašia Airijos, Vengrijos, Nyderlandų, Suomijos patirtimi.

„Labai didelis palinkėjimas mokytojams – kad nedevalvuotų šitų pamokų. Iš vienos pusės, kad yra baimių, kai tėvai spaudžia, iš kitos pusės, kad tai netaptų dar viena klasės valandėle, nes yra tokių atgarsių iš mokinių“, – linkėjo mokytojams G. Kviesienė

„Tai galbūt reikėtų tinkamai pasirengti ir tik tada pradėti šį iš esmės teisingą darbą“, – kritikavo G. Nausėda.

Daugiausia diskusijų sukėlė lytiškumo ugdymas. Dalis tėvų piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių, baiminamasi, kad pamokose esą bus skleidžiama propaganda apie homoseksualumą.

Šiemet gyvenimo įgūdžių programa įgyvendinama ne visa apimtimi. Pradinukai mokosi integruotai, penktokai ir septintokai turi vieną kassavaitinę pamoką, o devintokai vieną pamoką kas dvi savaites.