Lietuvą sudrebinusiame pedofilijos skandale vis daugiau mįslių ir klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Gali būti, kad bandoma nuslėpti tiesą ir kaltę suversti ne tikriesiems kaltininkams.
Skandalas kilo prieš metus
Redakcija gavo kai kuriuos šios bylos dokumentus ir susipažino su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos susirašinėjimais su teisėsaugos institucijomis. Iš šių dokumentų aiškėja, kad Andriui Ūsui, kurį Drąsius Kedys kaltino savo mažametės dukters išnaudojimu, įtarimai buvo pareikšti pačioje bylos tyrimo pradžioje, o iki šiol buvusios mergaitę tyrusių psichologų išvados dingo pakeliui į Vilniaus apygardos prokuratūrą.
Kaip viename savo skundų rašo pats D.Kedys, apie galimą savo dukters tvirkinimą jis sužinojo 2008 m. lapkričio 23 d. Tą kartą jam dukra įvardijo tik vieną ją tvirkinusį vyrą – A.Ūsą.
Vyras nešinas pareiškimu atskubėjo į Kauno Panemunės policijos komisariatą, kur buvo pradėtas tyrimas dėl galimos pedofilijos. Gruodžio 22 d. jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas mergaitės motinai Laimutei Stankūnaitei uždrausti matytis su vaiku. Jau kitą dieną šis jo prašymas buvo patenkintas.
Netrukus byla iš policijos komisariato buvo perduota Kauno apylinkės prokuratūrai ir pateko į prokurorės Genovaitės Ročienės rankas. Tyrimą prižiūrėjo prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Rita Čivinskaitė.
A.Ūsas tapo įtariamuoju
Įtarimai dėl vaiko tvirkinimo A.Ūsui buvo pareikšti tų pačių metų gruodžio 29 d. Tai žinojo ir D.Kedys, ir jį ginti ėmęsis sesers vyras advokatas Aidas Venckus. O Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius neseniai pranešė, kad įtarimai A.Ūsui pareikšti tik šių metų rugsėjo viduryje.
Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai iki šių metų gegužės D.Kedžio dukrą apklausė net du kartus. Jai buvo skirta ir kompleksinė psichologinė-psichiatrinė ekspertizė.
Tai aiškėja iš prokurorės G.Ročienės gegužės 27 d. rašyto atsakymo Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei, kuri šia istorija susidomėjo gegužės 18 d., gavusi D.Kedžio skundą. Jame detaliai išdėstyta, kaip buvo tvirkinama jo dukra, skundžiamasi, kad mergaitės motina, nors jai tai ir uždrausta, lanko vaiką darželyje ir t. t.
"Įtarimai yra pareikšti Andriui Ūsui. Šiuo metu byloje atliekama kompleksinė psichologinė-psichiatrinė ekspertizė. Ją planuojama gauti 2009 m. rugsėjo 6 d. Mergaitė apklausta du kartus, gavus ekpertizės išvadas bus sprendžiama dėl trečiosios apklausos", – rašo G.Ročienė.
Šiame rašte pabrėžiama, kad prokurorai nemato priežasties surengti A.Ūso atpažinimo, nes šis yra mergaitės krikštatėvis.
Beje, pats D.Kedys teigė nežinojęs, kad 2008 m. rugpjūčio 9-ąją dukters krikšto tėvu tapo A.Ūsas. Iki šiol jam dukra kartojusi kitą – Frančesko vardą.
Ekspertizė buvo atlikta
Kad dukrai ekspertizė buvo atlikta, D.Kedys rašo savo liepos 15 d. skunde R.Šalaševičiūtei. "Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos kompleksinės teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės akto Nr.103MS-18 akivaizdu, kad mano dukra buvo prievartaujama", – teigia mergaitės tėvas.
Taip pat jis rašo, kad išvadoje nurodyta, jog mergaitė gali teisingai suvokti konkrečias reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti parodymus, padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas.
D.Kedžio teigimu, jo dukra buvo apklausta jau tris kartus – 2008 m. gruodžio 17 ir 30 d. bei 2009 m. birželio 9 d. Paskutinėje apklausoje dalyvavo ir specialiai prokurorės iškviesti psichologai bei Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Bronislovas Liatukas. Jie taip pat nenustatė, kad mergaitė meluoja ar fantazuoja.
Po apklausos nustačius, kad G.Ročienė tyrimą atliko netinkamai, byla pakliuvo į Kauno apygardos prokuroro Andriaus Kiuršino rankas. Šis liepos 13 d. D.Kedžiui pasiūlė nuvežti dukrą į Vaiko raidos centrą, tačiau D.Kedys atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tolesni tyrimai yra visiškai nepagrįsti. Anot jo, tiriant mergaitę dalyvavo apie dešimt specialistų ir nė vienas jų nesuabejojo vaiko žodžių teisingumu.
D.Kedys taip pat atmetė ir A.Kiuršino pasiūlymą ištirti vaiko išangę. Šis pasiūlymas jam pasirodė daugiau nei juokingas.
Kur dingo dokumentai?
Pasak D.Kedžio motinos Laimutės Kedienės, jos anūkei buvo atlikta net ne viena, o dvi ekspertizės.
"Buvo dvi ekspertizės. Sūnus Rokiškyje surado, kur atlieka psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nuvežė vaiką pas specialistę ištirti. Ji sakė, kad duoda 100 proc., jog mergaitė nefantazuoja, kad čia viskas teisybė. Tai buvo balandžio 15 d.", – praėjusią savaitę dienraščiui sakė L.Kedienė.
Ji teigia niekaip nesuprantanti, kodėl sūnus buvo primygtinai prašomas leisti mergaitę ištirti Vaiko raidos centre.
Ekpertizėmis susidomėjo ir R.Šalaševičiūtė. Ji kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą, prašydama pateikti mažametės ekspertizės akto ir psichologų išvados kopijas, tačiau gavo atsakymą, kad to padaryti neįmanoma, nes visa tyrimo medžiaga jau perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai. Šios prokuratūros prokurorai vaiko teisių apsaugos kontrolierei išvadų taip pat nedavė atsakę, kad "ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra psichologų išvadų dėl galbūt patirtos mergaitės seksualinės prievartos".
Kad tokios išvados egzistuoja, spalio 9 d. paneigė ir Generalinė prokuratūra.
Joną atpažino internete
Iki rugpjūčio 5 d. R.Šalaševičiūtei pateikiamuose skunduose D.Kedys minėjo tik vieną savo dukters skriaudėją – A.Ūsą. Rugpjūčio 5 d. jo rašte jau kalbama apie A.Ūso draugus – Aidą ir Joną bei teigiama, kad interneto tinklalapyje teismai.lt jo dukra atpažino, kad ją tvirkinęs Jonas yra Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, nušautas spalio 5 d.
D.Kedžio teigimu, jis teisėjo prašęs apklausti J.Furmanavičių, tačiau šis liepos 29 d. atsisakė tai padaryti. Tą pačią dieną atmesti ir kiti du D.Kedžio prašymai: atlikti A.Ūso kūno apžiūros ekspertizę ir laikinai A.Ūsui bei jo žmonai apriboti nuosavybės teises į jų turtą. Taip pat atsisakyta įtariamąjį A.Ūsą patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tam esą dar trūksta įrodymų.
Prie šio skundo D.Kedys pridėjo ir vaizdo įrašus su dukters pasakojimais bei vėliau itin išpopuliarėsiantį "Laišką niekam".
Pareiškimų lavina
Gavusi D.Kedžio darytus įrašus R.Šalaševičiūtė iškart paprašė generalinio prokuroro Algimanto Valantino imtis priemonių, kad mergaitė būtų apsaugota nuo neigiamo poveikio.
To paties prašė ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybą rugpjūčio 10 d. raštą atsiuntusi L.Stankūnaitė. Jos nuomone, D.Kedžiui reikėjo iškelti baudžiamąją bylą, inicijuoti jam psichiatrinę ekspertizę ir paimti iš jo mergaitę.
Tą pačią dieną, kaip ir L.Stankūnaitė, laišką R.Šalaševičiūtei parašė ir D.Kedys. Jame jis išvardija penkis asmenis, kurie turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai – A.Ūsas, J.Furmanavičius, Aidas, L.Stankūnaitė ir šios sesuo Violeta Naruševičienė, taip pat nušauta spalio 5 d.
Tada D.Kedys užsimena, kad seksualinę prievartą yra patyrusi ne tik jo, bet ir V.Naruševičienės dukra, bei prašo apriboti savo sugyventinės seseriai motinystės teises.
Po šio skundo R.Šalaševičiūtė vėl kreipėsi į visas atitinkamas tarnybas, prašydama išsiaiškinti, ar dabar V.Naruševičienės dukra gyvena saugioje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos tarnybos nustatė, kad atimti mergaitės nėra pagrindo, kad ji saugi ir prižiūrima, o pati V.Naruševičienė pažadėjo D.Kedį paduoti į teismą dėl šmeižto.
Taškai dar nesudėti
Per penkis mėnesius, praėjusius nuo to laiko, kai R.Šalaševičiūtė gavo pirmą D.Kedžio skundą, susirašinėta su daugybe prokurorų, ne kartą kreiptasi į vaiko teisių apsaugos tarnybas, ne kartą prokurorai raginti nevilkinti šios bylos. "Gal jei pats D.Kedys nebūtų atmetęs mūsų įvairių siūlymų, jau viskas būtų baigta ir byla gulėtų teisme", – sakė R.Šalaševičiūtė.
Patį D.Kedį vilkinus tyrimą yra kaltinęs ir ne vienas prokuroras. Beje, iš bylos duomenų matyti, kad D.Kedys norėjo, jog pedofilijos byla būtų tiriama Generalinėje prokuratūroje. Jis ja pasitikėjo labiausiai.
Paskutinį D.Kedžio skundą R.Šalaševičiūtė gavo spalio 7 d. Jis išsiųstas žudynių dieną, spalio 5-ąją.
K.Betingio kantrybė trūko
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ir Seimo nariai ne kartą yra pareiškę, kad šią bylą vilkino Kauno prokurorai. Generalinė prokuratūra penkiems Kauno prokurorams net yra pateikusi pranešimus apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus tiriant šią bylą.
Iki šiol tylėjęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis prarado kantrybę. "Nebegaliu toliau tylėti ir klausytis, kaip nepelnytai pilamos pamazgos ant Kauno apygardos prokuratūros. Atrodo, lyg Kauno prokurorai darė viską blogai ir tik blogai, tarsi norėdami ne ištirti bylą, bet jai pakenkti, – praėjusį penktadienį pareiškė K.Betingis. – Mažametės interesai nebuvo paminti. Ji buvo apklausta per ikiteisminį tyrimą. Kita byloje figūruojanti mergaitė taip pat buvo apklausta, kaip ir jos motina. Ten jokių pedofilijos pėdsakų neišaiškėjo."
K.Betingis patikslino, kad dar šių metų rugpjūčio 5 d. tyrimą pedofilijos byloje perėmė Vilniaus apygardos prokuratūra. Šūviai Kaune nuaidėjo po dviejų mėnesių. K.Betingio nuomone, dalis atsakomybės turėtų tekti ir sostinės teisėsaugininkams. Kauno prokurorams buvo pavesta vienintelė užduotis – apriboti teises į penkiametę mergaitę pačiam D.Kedžiui, kai šis pradėjo viešojoje erdvėje platinti vaizdo įrašus.
Naujausi komentarai