Pernai per 1,3 mln. šalies gyventojų mokėsi švietimo įstaigose arba savarankiškai

Anot pranešimo, tai darė 1,336 mln. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18-69 metus.

8,6 proc. suaugusių gyventojų studijavo universitetuose, kolegijose ar kitose formalųjį švietimą teikiančiose mokymo įstaigose.

Kas ketvirtas suaugęs asmuo dalyvavo neformaliajame švietime, tai yra tobulinosi įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, dalyvavo seminaruose, konferencijose, mokėsi darbo vietoje. 60,4 proc. gyventojų švietėsi savarankiškai.

Formaliojo ar neformaliojo švietimo mokymo įstaigose mokėsi 33,1 proc. 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų arba 632 tūkst. asmenų. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 38,1 ir 27,7 proc.)

Formaliajame arba neformaliajame švietime daugiausia (67,5 proc.) dalyvavo 18–24 metų amžiaus gyventojų. Vyresnio amžiaus gyventojų dalyvavimas mažiausias 55–69 metų amžiaus grupėje.

Dažniausiai mokėsi aukštąjį išsilavinimą (45,9 proc.) įgiję ir dirbantys (37,4 proc.) asmenys.

Dirbantys gyventojai (37,4 proc.) buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai (15,7 proc.) arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai (23,2 proc.).

Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai.

Tarp 510 tūkst. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų populiariausia švietimo sritis buvo socialiniai mokslai, verslas ir teisė (28,6 proc.).

Paslaugos buvo antras pagal populiarumą pasirinkimas (21,9 proc.). Ši kategorija apima plaukų ir grožio priežiūrą, viešbučių ir maitinimo paslaugas, kelionių, turizmo ir poilsio, profesines sveikatos ir darbuotojų saugos, transporto ir kai kurias kitas paslaugas. Šią švietimo sritį dažniau rinkosį vyrai nei moterys (atitinkamai 32,7 ir 14,9 proc.).

Vyrai taip pat dažniau nei moterys rinkosi tokias švietimo sritis kaip inžinerija, gamyba ir statyba (atitinkamai 15,7 ir 4,6 proc.), gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija (atitinkamai 12,7 ir 7,9 proc.) bei žemės ūkis ir veterinarija (atitinkamai 5,3 ir 1 proc.).

Pasak agentūros, besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi tokias švietimo sritis kaip socialiniai mokslai, verslas ir teisė (atitinkamai 32,8 ir 22,1 proc.), švietimas (atitinkamai 25,7 ir 14,4 proc.), sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga (atitinkamai 23,3 ir 8,2 proc.) bei humanitariniai mokslai ir menas (atitinkamai 10 ir 6,9 proc.)

83 proc. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų teigė, kad mokėsi ar kėlė kvalifikaciją įvairiuose mokymo kursuose, dalyvavo konferencijose ar seminaruose, nes siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti tai nurodė darę dėl asmeninių priežasčių.

Kas trečias teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys, 66 proc. siekė įgyti daugiau žinių ir (arba) naujų įgūdžių, 73 proc. besimokančiųjų tobulino žinias, nes siekė geriau atlikti savo darbą.

66,9 proc. suaugusių gyventojų nesimokė formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose, tačiau 6,5 proc. mokytis norėjo. Svarbiausios priežastys, trukdančios dalyvauti formaliajame ar neformaliajame švietime, buvo per didelis užimtumas darbe (8,4 proc.) ir per brangus mokymasis (5,7 proc.).

Du trečdaliai 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų (1 154 tūkst., arba 60,4 proc.) švietėsi savarankiškai – mokėsi iš dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, lankydamiesi bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose bei kitose įstaigose, teikiančiose mokslo žinių.

Anot pranešimo, dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai. Mokymasis naudojant kompiuterį ir internetą buvo populiariausias savarankiško mokymosi būdas, jį išskyrė 52 proc. 18–69 metų šalies gyventojų.

Suaugusių asmenų švietimo statistinis tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendrą metodiką.

Pernai rugsėjo–gruodžio mėnesiais vykusioje tyrimo apklausoje dalyvavo 5004 18–69 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tiriamasis laikotarpis – 12 mėnesių iki apklausos.