Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 354 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 743 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.

Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 5,8 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,1 proc., kituose – 6,9 proc.), kaime – 8,2 proc.

Tarp dirbančiųjų žemiau šios ribos buvo 3 proc., tarp bedarbių – 32,7 proc., tarp pensininkų – 6,2 proc., tarp šeimų su vaikais – 2,6 proc.

Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų didžiausias – 32,5 proc. – buvo tarp vienišų tėvų.

Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo 20,9 proc. – 0,9 proc. didesnis nei 2021 metais, žemiau šios ribos šalyje gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.

Skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 1071 euras šeimai.

Mažesnes nei ši riba pajamas mieste pernai gavo 19,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 15,9 proc., kituose – 26,1 proc.), kaime – 23,3 proc. gyventojų. Didžiausias jos lygis buvo tarp 65 metų ir vyresnių, per metus padidėjęs 3,6 proc. ir iki 39,5 proc.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis siekė 17,8 proc. (padidėjo 0,6 proc.), darbingo amžiaus asmenų – 15,8 proc. (padidėjo 0,2 proc.).