Pirmasis ačiū už mūsų laisvės pripažinimą

Atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pirmoji 1990-ųjų gegužę pripažino Moldova, kitų metų vasarį – Islandija, bet dauguma išdrįso tik žlugus rugpjūčio pučui Maskvoje.

„Što vy sebe pozvoliajete?!“ – tuomet Moldovos drąsa piktinosi Michailas Gorbačiovas.

„Laba diena“, – lietuviškai sveikinasi Valeriu Matei ir prisipažįsta, kad Lietuvą myli nuo pat jaunystės. Būtent jo inicijuotas ir jo ranka rašytas dokumentas tapo pirmuoju, pripažinusiu atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. Nors nuo to laiko praėjo beveik 32-eji metai, jis prisimena visas detales ir kaip ilgai teko ieškoti bendraminčių Lietuvai paremti.

Kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą, V.Matei buvo 30-metis rašytojas, kūrybos kelią iškeitęs į kovotojo už Moldovos nepriklausomybę. 1990 m. pavasarį su Liaudies frontu jis buvo ką tik išrinktas į parlamentą.

„Pateikiau parlamentui siūlymą priimti deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, nes tai buvo labai svarbu ir Moldovai, taip pat siekusiai išeiti iš sovietinės imperijos“, – prisimena V.Matei.

Siūlymo iniciatorius buvo išrinktas specialios komisijos, sudarytos tokiam dokumentui parengti, pirmininku. Jo ranka rašytame nutarime pripažįstama Lietuvos nepriklausomybė, deklaruojamas siekis užmegzti su ja tiesioginius diplomatinius, politinius, ekonominius, kultūrinius santykius, taip pat siūloma nutraukti Lietuvos ekonominę blokadą.

Tačiau šį dokumentą pavyko priimti tik iš trečio karto. Dokumento tekstas nuo pradinio nesikeitė, bet teko ieškoti reikiamo skaičiaus jo rėmėjų. Deputatų buvo 368, iš jų Liaudies fronto – 136. Kad dokumentas būtų priimtas, reikėjo 50 proc. ir dar vieno balso.

Pozicija: „Buvo drąsu pripažinti nepriklausomybę tų, kuriuos Kremlius laikė sovietine respublika. Ir mes laimingi, kad buvome pirmieji, nes tai buvo ir mūsų kelias, kurį pasirinkome“, – šiandien sako V.Matei. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Vedžiau derybas su agrarininkų frakcija „Kaimo gyvenimas“ ir jų lyderiu parlamento pirmininku Mircea Sneguru, nes trečia parlamento dedamoji buvo tokia, kuri niekada nebūtų palaikiusi. M.Sneguras taip pat nebuvo įsitikinęs, kad reikia skelbti tokį dokumentą, pirmus du balsavimus jis nebalsavo „prieš“ , bet susilaikydavo. Dauguma agrarininkų balsavo kaip jų lyderis, tad buvo labai svarbu jį įtikinti, ir tai pavyko. Dalis frakcijos – per 60 – trečiu balsavimu palaikė Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą“, – pasakoja V.Matei. Gegužės 30 d. posėdyje nutarimas priimtas, o kitą dieną jį oficialiai pasirašė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.

Beje, pasak V.Matei, pasiekta balsų pusiausvyra Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo dokumentui priimti išliko labai svarbi ir toliau – ją pavyko išlaikyti ir priimant kitus itin svarbius dokumentus.

Kremlius niršo

„Buvo drąsu pripažinti nepriklausomybę tų, kuriuos Kremlius laikė sovietine respublika. Ir mes laimingi, kad buvome pirmieji, nes tai buvo ir mūsų kelias, kurį pasirinkome. Tiesa, tai buvo simbolinis dokumentas, nes patys dar nebuvome laisvi – Moldova oficialiai tebebuvo Sovietų Sąjungos dalis. Bet pats gestas sukėlė labai aštrią, net agresyvią Maskvos reakciją, taip pat ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo. „Što vy sebe pozvoliajete?!“ („Ką jūs sau leidžiate?!“) – piktinosi jis, susisiekęs su Moldovos Aukščiausiosios tarybos pirmininku M.Sneguru“, – prisimena V.Matei.

Visi suprato, kad Kremlius gali imtis visko – nuo ekonominės blokados iki tankų. Bet ir Moldova tuo metu jau rengė savo Nepriklausomybės deklaraciją.

„Buvote mums pavyzdys. Ir mes būtume nuėję taip greitai kaip Lietuva – tokia buvo Liaudies fronto frakcijos politinė programa. Bet pas mus buvo kitoks politinių jėgų išsidėstymas. Tad prireikė dviejų etapų: 1990 m. birželio 23-iąją Moldova paskelbė deklaraciją dėl Nepriklausomybės, o visiškai pasitraukė iš Sovietų Sąjungos 1991-ųjų rugpjūčio 27 d.“, – primena V.Matei.

Atkaklus: anuomet 31-ų politikas V.Matei inicijavo dokumentą dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir padėjo daug pastangų, kad bent jau iš trečio karto jis būtų priimtas. / I. Cucu nuotr.

Buvo drąsu pripažinti nepriklausomybę tų, kuriuos Kremlius laikė sovietine respublika. Ir mes laimingi, kad buvome pirmieji.

Nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo buvo priimtas rumunų kalba. Profesionalaus vertėjo į lietuvių kalbą neturėjo, todėl jį išvertė į rusų kalbą. „Man teko didelė garbė atskristi į Vilnių ir atvežti dokumentus Lietuvos Seimui. Įteikiau parlamento pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Jo kabinete buvo labai šiltas susitikimas. Seimo plenariniame posėdyje V.Landsbergis padėkojo Moldovos parlamentui, pasveikino dokumentą atvežusią Moldovos delegaciją“, – prisimena V.Matei.

Už nepriklausomybės pripažinimą Lietuva atsidėkojo ir apdovanojimais, tik, paradoksalu, juos gavo M.Sneguras, kurį V.Matei tik iš trečio karto pavyko įtikinti palaikyti šį dokumentą, ir Liaudies fronto vykdomasis sekretorius, kuris, pasak V.Matei, su tuo apskritai neturėjo nieko bendra.

Dramatiškąjį sausį

Ir vėliau Lietuvoje V.Matei lankėsi ne kartą. Pasak jo, Lietuva buvo Moldovos dėmesio centre, buvo jai pavyzdys, nes aktyviausiai ir ryžtingiausiai ėjo nepriklausomybės keliu. V.Matei asmeniniai ryšiai su Lietuvos politikais buvo susiformavę dar nuo tų laikų, kai jis, kaip Moldovos ekspertas, dalyvavo SSRS Molotovo–Ribentropo pakto komisijos darbe, jį kviesdavo į Lietuvoje organizuojamas konferencijas, o į Moldovos Liaudies fronto šimtatūkstantinius mitingus atvažiuodavo ir Lietuvos atstovai. Moldovos kovotojus už nepriklausomybę glaudūs ryšiai siejo su Lietuvos politikais Vidmantu Žiemeliu, Laima Andrikiene, Egidijumi Klumbiu, kurie tuo metu lankėsi ir Moldovoje, su Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu. Glaudžius ryšius palaikė Lietuvos ir Moldovos parlamentai ir vyriausybės.

Artima: V.Matei gyvenimo keliai vis atveda į Lietuvą. Pernai Trakuose, kur gyvena jo žento tėvai, krikštijo mažąją anūkėlę. / Asmeninio archyvo nuotr.

V.Matei Vilniuje buvo ir dramatiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. „Tai buvo mano asmeninis noras būti kartu su Lietuvos žmonėmis. Bet turėjau ir oficialų Moldovos parlamento mandatą, nes tuomet buvau parlamento prezidiumo narys. Buvau Seime, kai jis buvo apsuptas. Turėjau garbės rengti ir pasirašyti Pasaulio parlamentarų solidarumo su Lietuva, Lietuvos parlamentu deklaraciją, kurią pasirašė daugelio šalių parlamentų nariai, tuomet buvę Vilniuje“, – pasakoja V.Matei.

Giliai atmintin įstrigę, kaip su bičiuliu parlamentaru V.Žiemeliu vaikščiojo po Vilnių, su operatoriumi nufilmavo filmą apie sovietų agresiją prieš Lietuvą, kuris buvo rodomas Moldovoje ir Rumunijoje. V.Matei pasakė kalbą mitinge, skirtame laisvės aukoms pagerbti.

Šeimos saitai

V.Matei ranka rašytas ne tik nutarimas dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, bet ir Moldovos nepriklausomybės deklaracija, daugelis kitų kertinių šios šalies dokumentų. Jis pasakoja analizavęs daugelio pasaulio valstybių nepriklausomybės deklaracijas, o istoriko išsilavinimas padėjo rengiant politinius dokumentus. Jis parašė ir Moldovos pirmojo didžiojo nacionalinio tautos susirinkimo 1989 m. rugpjūtį rezoliuciją apie suverenitetą ir tautos teisę į ateitį, kuris tapo pagrindu Liaudies fronto politinei programai rinkimuose į parlamentą 1990-aisiais. Tai buvo visa apimantis dokumentas, kuriame suformuluoti visi pagrindiniai principai – nepriklausomybės paskelbimo, išėjimo iš sovietinės imperijos, grįžimo į lotynų abėcėlę, nacionalinės kalbos statuso, grįžimo prie nacionalinės istorijos, kultūros. V.Matei buvo ir antrojo tautos susirinkimo 1990 m. gruodį dokumento dėl teisės išstoti iš SSRS imperijos pagrindinis autorius.

V.Matei triskart buvo išrinktas į parlamentą, buvo jo vicepirmininkas, Demokratinių jėgų partijos pirmininkas. Bet 2002 m., sušlubavus sveikatai, jis pats pasitraukė iš politikos. Grįžo į tą sritį, iš kurios atgimimo laikotarpiu įsitraukė į politinę veiklą. Jau anuomet jis buvo išleidęs tris knygas, jo dramaturgijos veikalus statė nacionalinis teatras. Dabar V.Matei yra jau per 30 knygų – prozos, poezijos, dramaturgijos, taip pat ir istorinių – apie Molotovo–Ribentropo paktą autorius, pelnęs prestižines Moldovos ir Rumunijos literatūrines premijas. Jis – Moldovos mokslų akademijos, Rumunijos akademijos narys, vadovavo kultūros įstaigoms.

Buvau Seime, kai jis buvo apsuptas. Turėjau garbės rengti ir pasirašyti Pasaulio parlamentarų solidarumo su Lietuva, Lietuvos parlamentu deklaraciją.

Beje, jo knygose, ir ne tik istorine tematika, esti ir lietuviškų motyvų – jo kūryboje galima rasti ir poetinį dialogą su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Jis V.Matei pakerėjo dar jaunystėje. Kai pirmą kartą, dar būdamas studentas, 1978 m. lankėsi Lietuvoje, ne tik išvaikščiojo visą Vilniaus senamiestį, bet ir specialiai vyko į Kauną pamatyti ir išgirsti M.K.Čiurlionio kūrybos, net dvi dienas praleido jo galerijoje.

V.Matei į Lietuvą vis atveda poetiniai, politiniai, šeimos keliai. 2017-aisiais lankėsi Vilniuje, kur jo žmona pristatė savo monografiją apie antisovietinę poeziją, o joje yra skyrius ir apie Lietuvos poetus. Pastaruoju metu juodu Lietuvoje būna gana dažnai, nes jų žentas – iš Lietuvos. V.Matei dukra su juo susitiko mokydamasi Londone, dabar juodu dirba Dubajuje, bet Trakuose gyvena žento tėvai, pernai vasarą ten pakrikštijo anūkę Margaritą.

Istorija: Moldovos gatvės Vilniuje pavadinimas parašytas ir rumunų kalba, o netrukus atsiras ir lentelė, primenanti, kad Moldova pirmoji pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. / Asmeninio archyvo nuotr.

Planuose – atvykti į Lietuvą ir šią vasarą. V.Matei, kuriam pirmam Lietuva gali ištarti ačiū už jos nepriklausomybės pripažinimą, ketina aplankyti ir nedidukę Moldovos gatvelę Vilniuje, prie kurios netrukus turėtų atsirasti lentelė, kad būtent ši šalis pirmoji išdrįso pripažinti mūsų laisvę.

Pripažinimo bumas – tik po beveik pusantrų metų

Pirmoji atkurtą Lietuvos nepriklausomybę pripažino Moldova. Tiesa, tuomet ji buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, tad Moldovos SSR Aukščiausiosios Tarybos 1990-ųjų gegužės 31 d. priimtas aktas turėjo simbolinę, bet ne juridinę galią.

Po sovietų agresijos Lietuvoje 1991-ųjų sausį ir Lietuvos gyventojų visuotinės apklausos-plebiscito, kuriame šalies gyventojai dar kartą pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą, 1991 m. vasario 11 d. atkurtą Lietuvos valstybę pripažino pirmoji Vakarų valstybė – Islandija.

Dar vienas svarbus žingsnis – 1991-ųjų liepos 29 d. Lietuva pasirašė sutartį su Rusijos Federacija dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Netrukus rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimas ir demokratinių jėgų pergalė Rusijoje pakeitė geopolitinę padėtį pasaulyje. Pasipylė užsienio valstybių pripažinimo aktai su pageidavimais atkurti ar užmegzti naujus diplomatinius santykius su Lietuvos Respublika. Per vieną savaitę – nuo 1991-ųjų rugpjūčio 23-iosios iki rugpjūčio pabaigos – atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino net 57 šalys.

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ačiū!

ačiū! portretas
Mieli, draugiški moldavai, ačiū Jums labai!

Stop kato propogandai

Stop kato propogandai portretas
Stop karo propogandai!!! Stop Amerikos nuzmogejimo , demoralizavimo, lgbt ideologijos invazijai!!!!Stop seimos instituto, Lietuvos konstitucijos, Baznycios naikinimui. Stop Karui, Stop karui, Stop karui!!!!

...

... portretas
tas kremliaus vergas bent jau į zmogų panašus buvo,kai valdzioj buvo bent jau neskriaudė
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių