Pirmiesiems migrantams galutinai atmesti prieglobsčio prašymai, jie turės būti išsiųsti

Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos –  Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.

„Penkių prieglobsčio prašytojų skundai buvo atmesti, t.y. Migracijos departamento sprendimas paliktas galioti, dviem atvejais bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes užsienietis arba pasišalino, arba atsisakė skundo“, – informavo E. Gudzinskaitė.

Pasak departamento direktorės, sprendimai dėl minėtų penkių migrantų yra įsigalioję, o Migracijos departamento sprendimai apima tiek prieglobsčio nesuteikimą, tiek ir asmenų išsiuntimą bei draudimą atvykti į Lietuvą bei į Šengeno erdvę.

Tuo metu užsieniečių, neprašiusių prieglobsčio, atveju pakanka tik sprendimo išsiųsti juos iš šalies, bet šiuos sprendimus galima skųsti teismine tvarka du kartus: Apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Dabar turės būti vykdomas tų asmenų išsiuntimas į kilmės valstybę pagal mūsų sprendimą, o sprendimą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Ji tvirtino, kad dar penkių migrantų skundus teismas įpareigojo išnagrinėti iš naujo, kadangi departamentas jų nepriėmė pasibaigus apskundimo terminams.

Migracijos departamento duomenimis, pirmuosius neigiamus sprendimus iki šiol yra apskundę apie 40 proc. migrantų, kuriems nuspręsta nesuteikti prieglobsčio, tačiau apskundimo terminai didžiajai daliai dar nėra pasibaigę.

Iš viso Migracijos departamentas sulaukė per 3,1 tūkst. skundų, išnagrinėjus daugiau nei pusę jų, beveik 1,4 tūkst. asmenų prieglobsčio departamento specialistai nesuteikė, daugiau nei 400 asmenų nagrinėjimo procedūros nutrauktos, nes jie pasišalino iš stovyklų arba grįžo į savo kilmės šalį.

Dėl galimo persekiojimo ar kitų grėsmių pabėgėlio statusas suteiktas šešiems asmenims, patekusiems su nuo vasaros plūstančiu migrantų srautu. Jie, kaip ir kiti 282 šiais metais Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai, pradės valstybės remiamą integracijos į Lietuvos visuomenę procesą

Teisme šiuo metu nagrinėjami 142 skundai – šiuo metu teismų sprendimai yra galutiniai ir Lietuvoje nebeskundžiami, nors Vyriausybė Seimui pateikė pataisas, numatančias apskritai atsisakyti ikiteisminės apeliacijos – migrantų skundus tuomet nagrinėtų dviejų instancijų teismai, o ne vienos, kaip yra dabar.

VSAT pavaldus Užsieniečių registracijos centras, įprastai organizuojantis asmenų išsiuntimą, teigia kol kas informacijos apie minėtus migrantus dar negavęs.

„Ta informacija, kurią pateikė Migracijos departamentas – nežinome nei pavardžių, nei kur tie žmonės gyvena, nes iš viso yra trys centrai, o ne vienas. Gal jie gyvena ne Užsieniečių registracijos centre, o Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre. Tad pakomentuoti kol kas situacijos negalėčiau, nes tai būtų spekuliacijos“, – BNS praėjusią savaitę teigė URC viršininkas Aleksandras Kislovas.

Anot jo, prieglobsčio prašytojams oficialiai tapus nelegaliais migrantais, „visi keliai išsiuntimo vykdymui tampa atidaryti“, atsiranda galimybės kreiptis į jų kilmės šalių ambasadas dėl kelionės dokumentų, aktyviai planuoti jų išsiuntimą.

A. Kislovas, kaip ir E. Gudzinskaitė, akcentavo, kad prieglobsčio prašytojų atveju apjungus sprendimus atmesti prieglobsčio prašymą ir išsiųsti migrantus iš šalies, Apygardos administracinio teismo sprendimas tampa galutiniu, o tokiam principui neprieštarauja ir Europos Sąjungos teisė.

„Iš esmės tai yra vientisas dokumentas, kaip analogija, kad kažkuri Lietuvos valstybinė institucija priimtų sprendimą, pavyzdžiui, panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti jus gauti naują ir atstatyti, kaip buvo. Tai, ko gero, jei jūs jau skundėte pirmą sprendimą, kad jums panaikino sprendimą, tai bylos apimtyje jūs turėjote skųsti tada ir kitą dalyką“, – tvirtino jis.

Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Europos Sąjungą. Į Lietuvą neteisėtai pateko apie 4,2 tūkst. migrantų, apgręžta per 5 tūkstančiai. 

ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti ES sieną.