Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako su premjeru Sauliumi Skverneliu sutaręs, jog Konstitucijos pataisos bus įregistruotos artimiausiu metu.

Konstitucija numato, kad jos pataisas gali teikti 36 Seimo narių grupė.

Pagal Teisingumo ministerijos parengtą projektą, Konstitucija būtų papildyta nuostata, jog „įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėtų ir sprendimus priimtų ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką“.

„Norinti įtvirtinti tarėjus, reikėtų pakeisti Konstituciją. Mes esame parengę projektą, bet patys negalime teikti – tai turi padaryti Seimo nariai. Manau, tam būtų labai tinkamas metas šiuo metu“, – BNS sakė E. Jankevičius.

Ministro teigimu, konkrečios bylos turėtų būti nustatytos įstatymu. Jis sakė manantis, kad tarėjai būtų ypač naudingi tiriant korupcinius nusikaltimus.

Vienas pataisų teikėjų Seime, socialdarbietis Juozas Bernatonis teigia, kad tarėjai dalyvautų tik pirmos instancijos teismų bylose, kuriose nagrinėjami korupciniai, sunkūs nusikaltimai, kai gresia laisvės atėmimas daugiau nei dešimčiai metų, taip pat darbo santykių „ir kitose jautriose rezonansinėse bylose“.

Anot jo, pagal 2016-aisiais Seimo patvirtintą koncepciją, tarėjais galėtų būti 25-65 metų Lietuvos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, jie būtų atrenkami atsitiktine tvarka ir per metus dalyvauti vienoje ar dviejose bylose.

„Kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, būtų papildomai į kolegiją įtraukti du tarėjai, kur nagrinėja trijų teisėjų kolegija, būtų įtraukti keturi tarėjai. Jie visi turi sprendžiamąją balso teisę – tai nėra butaforiniai tarėjai, kurie buvo anais, nedemokratiškais laikais“, – tvirtino J. Bernatonis.

Dėl tarėjų įvedimo teismuose Lietuvoje diskutuojama jau daugiau kaip dešimt metų.

Šalininkai sako, kad jų dalyvavimas padidintų skaidrumą ir viešumą.

Kritikai baiminasi, kad tarėjai gali politizuoti procesą, sprendimuose būtų mažiau remiamasi teise, o daugiau – subjektyviu teisingumo jausmu, bylų nagrinėjimas gali pailgėti.