„Laipsniškai galėtume pereiti prie tokio modelio, kad baigę mokyklas jaunuoliai iš karto eitų tarnauti, – Eltai teigė A. Pocius.

Tačiau, anot jo, aukštosiose mokyklose besimokantys studentai taip pat turėtų rinktis alternatyvius karo prievolės būdus.

„Studentams, kurie šiuo metu studijuoja, neturėtų būti kažkokios privilegijos, kad jie neturėtų tos prievolės. Jiems reikėtų pasiūlyti kitą karinių įgūdžių įgijimo būdą“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Nemanau, kad studentus reikėtų palikti ramybėje, nes Konstitucija aiškiai sako, kad kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra ginti mūsų valstybę. Kodėl mes dabar kelioms dešimtims tūkstančių studentų duodame išimtį ir jie atleidžiami nuo tarnybos. Taip neturėtų būti“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, dar praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Nemanau, kad studentus reikėtų palikti ramybėje, nes Konstitucija aiškiai sako, kad kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra ginti mūsų valstybę.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir stojantieji į aukštąsias mokyklas ar kolegijas. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

TačSeimo ŠMK siūlo nesikišti į jau vykstantį studijų procesą, o jaunuolius po mokyklos šaukti tik su keliomis išimtimis: atidedant tarnybą ypač gabiems moksleiviams, sportininkams ir menininkams.

Savo ruožtu A. Pocius nepritaria ir siūlomoms išimtims. Pasak jo, piliečių lygybė numatyta Konstitucijoje, tad ir itin gabūs moksleiviai neturėtų būti išskiriami.

„Norėsiu diskusijos šiuo klausimu. Vis dėlto Konstitucija sako, kad visi Lietuvos piliečiai yra lygūs ir dabar atsiranda kažkokia moksliukų kasta, kurie bus atleidžiami nuo karo tarnybos. Jeigu jau jiems kažkokia privilegija daroma, tai jie galėtų eiti į JKVM – būtų protingi atsargos karininkai ir tuo pat metu studijuotų“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

„Kai kurie turi iškreiptą vaizdą, kad kariuomenė yra tik lakstymas su automatu po laukus, apkasai ir viskas. Tai yra galbūt tik dešimtadalis tarnybos. Reikia keisti požiūrį ir parodyti, kokia iš tikrųjų yra ta tarnyba“, – pridūrė jis.

Su NSGK pirmininko nuomone dėl galimų išimčių sutinka ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Išimtis sukelia tam tikrą niuansą, kuris yra sudėtingas. Atsiranda neteisingumo atvejų, kitų jaunuolių atžvilgiu“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Anot jo, nors idėja iš karto po mokyklos atlikti karo prievolę – labai gera, visgi šis siūlymas dar reikalauja diskusijų.

„Girdime kryptį, kurią siūlo Švietimo komitetas, tačiau klausimas yra, ar ta kryptis yra pakankama imtimi. Pati idėja šaukti po mokyklos yra labai gera, tačiau tai turi atitikti ribinius skaičius“, – kalbėjo ministras.

ELTA primena, kad vienas esminių šaukimo reformoje numatomų pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.