Siūloma sudaryti sąlygas vairuotojus rengti nuo 16 metų. Iš pirmo žvilgsnio džiaugsmą keliantis įstatymas tarp eilučių slepia ir pinkles, kurios apribos galimybes vairavimo egzaminui pasirengti savarankiškai, o naujai atsirandantiems privatiems vairavimo instruktoriams keliami reikalavimai bus sunkiai įgyvendinami.

Vairuos nuo 16 metų?

Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus sudaryta darbo grupė pirmame savo posėdyje šiais metais pritarė siūlymui difirencijuoti B kategorijos vairuotojų rengimo procesą. Naujame projekte norinčiuosius išmokti vairuoti siūloma suskirstytii į tris grupes, kurioms būtų taikomi trys skirtingi vairavimo mokymo modeliai.

Pagal pirmąjį modelį, mokytis vairuoti automobilį asmuo galėtų jau nuo 16 metų. Tokiu atveju būsimasis B kategorijos vairuotojo pažymėjimo turėtojas privalėtų baigti visą šiai kategorijai skirtą teorinį mokymą (40 valandų) – tai Saugaus eismo pagrindai, visas Kelių eismo taisyklių (KET) kursas ir žinių paketas apie B kategorijos transporto priemonių eksplotacines savybes. Mokiniui vairavimo mokykloje, kuri būtų visiškai atsakinga už jo parengimo kokybę, reikėtų lankyti ir praktinio vairavimo kursus (30 valandų).

Baigęs mokymus vairavimo mokykloje ir išlaikęs teorijos egzaminą "Regitroje", asmuo galėtų važinėti su šeimos nariu bei kartu tobulinti vairavimo įgūdžius, o sulaukęs 18 metų ir išlaikęs praktinį vairavimo egzaminą "Regitroje", galėtų dalyvauti eisme savarankiškai. Tačiau tikėtis, kad tada nebereikės klevo lapo, neverta. Dvejus metus trunkantis pradedančiojo vairuotojo statusas dar išliks ir nuolatinį dešimt metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą asmuo galės gauti maždaug 20 metų. Kaip "Kauno dienai" atsiųstame paaiškinime teigia ministerijos specialistai, taip jaunas vairuotojas būtų skatinamas įgyti daugiau vairavimo praktikos realiame eisme, iki kol jam sukaktų 18 metų. Be to, tikimasi, kad jaunas asmuo, įgijęs daugiau vairavimo praktikos, bus atsakingesnis vairuotojas.

Priklausys nuo Seimo

Antrame siūlomame modelyje kalbama apie asmenis, jau sulaukusius pilnametystės (18 metų). Tokiam vairuotojui siūloma taikyti trumpesnį vairuotojų mokymo kursą. Jam, prieš įgyjant vairuotojo pažymėjimą, siūloma mokytis Saugaus vairavimo pagrindų (12 valandų) bei užbaigti praktinį vairavimo mokymo kursą, kuris taip pat truktų 30 val. Tai būsimasis vairuotojas galėtų padaryti vairavimo mokykloje arba su vairavimo instruktoriumi, vykdančiu individualią veiklą. Antrasis modelis nuo pirmojo skiriasi tuo, kad sutrumpėja teorinė dalis. Dalį jos, KET, vairuotojas galės išmokti savarankiškai, o vairavimo mokykloje jam būtų aiškinami tik saugaus eismo principai.

Trečiame modelyje kalbama apie norinčius išmokti vairuoti ir jau turinčius aukštąjį išsilavinimą. Tokiam vairuotojui siūloma sudaryti sąlygas laikyti B kategorijos teorijos ir praktikos egzaminus "Regitroje" be jokių privalomų mokymųsi vairavimo mokykloje arba su vairavimo instruktoriumi.

Visą šį projektą bus galima svarstyti toliau tik tada, kai šalies parlamentas pritars, kad Lietuvoje galima leisti mokyti vairuoti nuo 16 metų. Kadangi rudenį visų laukia rinkimai, galime tikėtis, kad šis projektas gali gana lengvai skintis kelią į dienos šviesą ir greitai tapti realybe.

Apribos galimybes

Šiuo metu patvirtintame Vairuotojų rengimo tvarkos apraše teigiama, kad pradėti mokytis vairuoti galima nuo 17 metų. Teorijos kursas (40 val.) nėra privalomas, o vairavimo mokykloje reikia lankyti 30 valandų trunkančius praktinio vairavimo kursus. Mokytis su šeimos nariu pradedantysis vairuotojas gali jau ir dabar. Prieš tai jam reikia išlaikyti teorijos egzaminą "Regitroje" ir turėti sveikatos pažymą. Šeimos narys turi turėti didesnį kaip 5 metų B kategorijos vairavimo stažą ir nesuteptą vairuotojo biografiją.

Iš principo, patvirtinus naująjį įstatymą, jaunasis vairuotojas su tuo pačiu šeimos nariu galės važinėti maždaug metus ilgiau. Beje, tame pačiame Vairuotojų rengimo tvarkos apraše teigiama, kad su šeimos nariu jaunajam eismo dalyviui galima važiuoti ne daugiau kaip 3 valandas per dieną. Galimybė išmokti savarankiškai naujajame projekte visiškai eliminuojami. Būsimasis vairuotojas, jeigu nuspręs mokytis nuo 16 metų, visus mokslus privalės krimsti vairavimo mokykloje. Jau pačios darbo grupės diskusijose nuspręsta, kad dėl to vairavimo mokymosi kaina gali išaugti apie 10–15 proc.

Sulaukus 18 metų, iš pasirengimo vairuoti proceso vairavimo mokyklos taip pat nėra išstumtos, nes jose reikės išklausyti Saugaus vairavimo pagrindų, o praktinio vairavimo mokytis toje pačioje vairavimo mokykloje arba pas individualią veiklą vykdantį instruktorių.

Vienintelis variantas, kai asmeniui nereiktų eiti į vairavimo mokyklą – gauti aukštąjį išsilavinimą. Vis dėlto pasiteiravus vairavimo mokymus vykdančių mokyklų ir "Regitros", kiek tokių asmenų sulaukiama, skaičiai nuskamba labai maži. Turintys aukštąjį išsilavinimą mokiniai tesudaro apie 10–15 proc. visų laikančiųjų vairavimo egzaminus. Kalbinti vairavimo instruktoriai teigia, kad didžiausia dalis – 18 metų sulaukę asmenys, kurie baigia mokyklas. Vairavimo kursai, o kartais ir pirmasis automobilis tampa tėvų dovana baigus mokyklą.

Netikri pokyčiai

Istorija prasideda dar nuo 2014-aisiais Ūkio ministerijos (ŪM) pateikto siūlymo leisti mokyti vairuoti individualią veiklą vykdantiems instruktoriams. Tada ŪM projektas sulaukė aršios Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos vadovo Dariaus Lesicko kritikos. Pasak jo, labai kristų vairuotojų parengimo kokybė, o privatūs vairavimo instruktoriai sumokėtų mažiau mokesčių valstybei nei vairavimo mokyklos, tačiau jau naujai svarstomame vairuotojų rengimo modelyje privačią veiklą vykdantys instruktoriai atsirado ir neatrodo, kad darbo grupėje esantys trys asmenys iš šešių, atstovaujantys būtent vairavimo mokykloms, būtų siekę, kad tokia galimybė būtų išbraukta. Jų ramybę būtų galima paaiškinti privaloma vairuotojų rengimo tvarka, kurioje reglamentuota, kad vairavimo mokyklos turi turėti nuosavą arba kitais teisėtais pagrindais naudojamą uždarą aikštelę su asfalto ar betono danga. Dabar yra įsigalėjusi praktika, kad šalies didmiesčiuose didžiausios vairavimo mokyklos turi nuosavas vairavimo mokymo aikšteles arba nuomojasi plotą aikštelei, kuriame vykdo mokymus. Taip pat jos verčiasi ir aištelės nuoma kitoms vairavimo mokykloms. Galimybė vienam kitos vairavimo mokyklos automobiliu važinėti mokymų aikštelėje kainuoja iki 100 eurų. Galime tik įsivaizduoti, kokia nuomos kaina gali būti privačiam instruktoriui, kuris sieks tokioje aikštelėje vykdyti mokymus.

Taip pat vienam individualiam vairavimo instruktoriui bus sunku atitikti ir kitus keliamus reikalavimus, jeigu jie nebus pakeisti. Pavyzdžiui, tuos, kurie keliami mokymosi patalpoms ir reikalingai įrangai. Dėl to vairavimo instruktoriai arba turės kooperuotis, o tai reiškia – tapti savotiška vairavimo mokykla, arba pirkti paslaugas iš tų pačių vairavimo mokyklų. Taigi pokyčiai priėmus naują tvarką arba neįvyks, arba jie bus visiškai minimalūs.

Dar neparengti ir reikalavimai individualiems instruktoriams, tačiau projekte nurodoma, kad jie turės atitikti griežtus reikalavimus, kuriuose turės patvirtinti jau anksčiau paminėta darbo grupė.

Taip pat kelia klausimą ir tai, kodėl išskirtas vien tik B kategorijos vairuotojų mokymas. Jokių lengvatų nesulauks tie, kurie sieks gauti A (motociklo) ar C (mažo sunkvežimio) vairuotojų pažymėjimus. "Turbūt sunku įsivaizduoti, kad motociklo vairuotojas, išlaikęs teorijos egzaminą "Regitroje", gatvėse važinės su šeimos nariu už nugaros, o sunkvežimiai, kad ir nedideli yra daug daugiau rizikos keliančios transporto priemonės nei lengvieji automobiliai", – tvirtino ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.

Neišvažiuoja iš aikštelių

Beje, nepaisant to, kad jau nuo šių metų vidurio vairavimo praktikos egzaminas "Regitroje" nebus vykdomas aikštelėje, būsimi vairuotojai jose vis tiek bus rengiami. V.Pumpučio teigimu, tokia tvarka palikta todėl, kad besimokantis vairuotojas pradinių vairavimo įgūdžių turėtų išmokti uždaroje erdvėje, o ne gatvėje.

Vairavimo mokymu užsiimantys instruktoriai skeptiškai žiūri į tokius ministerijos tvirtinimus. "Vairavimo mokymo aikšteles reikėtų vadinti manevravimo kursais, nes jose neugdomi jokie kiti būsimo vairuotojo įgūdžiai, o tik tie, kurie reikalingi automobiliui pastatyti", – "Kauno dienai" sakė nenorėjęs prisistatyti instruktorius.

Jis pripažino, kad mokinį pirmiausia reikia išmokyti tinkamai pajudėti, junginėti pavaras, stabdyti ir tik šiek tiek geriau įgudus vairuoti, važiuoti į automobilių aikštelę.

"Jau dabar aš su mokiniu į aikštelę važiuoju tik po kelių vairavimo pamokų gatvėje", – tvirtino kalbintas instruktorius.

Mokymas aikštelėje turi ir dar vieną blogybę – mažą nuvažiuojamų kilometrų skaičių. Vidutiniškai per visą mokymą vairavimo mokykloje mokiniai nuvažiuoja apie 250 km, o kaimyninėje Latvijoje, kur vairuotojams rengti nebūtinos vairavimo aikštelės, nuvažiuotų kilometrų skaičius gali pasiekti ir pusę tūkstančio.

Vairuotojų klasės pagal išsilavinimą

Lietuvos politikai nesugeba rasti bendros nuomonės, atrodo, net paprasčiausiais klausimais. Štai ir dabar Susisiekimo ministerija (SM), nežinia, kuo remdamasi, siūlo vairuotojus suskirstyti į tuos, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, ir tuos, kurie jo neturi. Eismo saugumu besirūpinančios ministerijos valdininkai tiki, kad tik aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus galės pasiruošti savarankiškai laikyti vairavimo egzaminą "Regitroje". Esą toks pilietis jau geba pats savarankiškai mokytis ir išmokti, o žmogus, kuris nestudijavo kolegijoje ar universitete, to padaryti pats negali. Įdomu, ką apie tokius siūlymus galvoja kita valdžios institucija – Švietimo ir mokslo ministerija, kuri teigia, kad nebereikia stigmatizuoti profesinio mokymo, pamiršti vadinamuosius proftechus, ir džiaugiasi, kad kasmet žmonių, pasirenkančių konkretaus amato studijas, daugėja. Taigi visi jie, pabaigę amato studijas ir dar neturintys vairuotojo pažymėjimo, turėtų jaustis šiokie tokie nemokšos, nes patys suprasti kelio ženklų nesugebės.

Dar vienas argumentas – amžius. SM specialistai tvirtina, kad aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmenys yra labiau subrendę, taigi ir jų suvokimas apie saugų eismą esą visai kitoks, tačiau pamirštama, kad suvokimas neateina vos gavus bakalauro ar magistro diplomą. Žmogaus branda, žinoma, priklauso ir nuo jo sukaupto žinių bagažo, tačiau ir nuo nugyventų metų skaičiaus, ar situacijų, į kurias žmogus patenka. Patekus į įvairias situacijas, aukštojo mokslo diplomas didžiulės įtakos neturės.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės yra parašiusios puikią knygą apie rizikingą lietuvių vairavimą, kurią reikėtų bent jau palaikyti rankose specialistams, rengiantiems tokius įstatymo projektus. Taip, rizikingiausia vairuotojų grupė – jauni vairuotojai, tačiau čia labiau nei automobilio galia, studijų vieta ar įgytas išsilavinimas veikia bendri psichologijos dėsniai. Jauni vairuotojai turi daugiau papildomų motyvų rizikingai vairuoti – reikia pasirodyti prieš draugus, sudaryti gero, sugebančio puikiai manevruoti vairuotojo įspūdį. Tos pačios monografijos autorės teigia, kad kai kurie vairuotojai vairuoja rizkingai dėl asmens savybių. Jie pasižymi didesniu agresyvumu, polinkiu į stresinę situaciją reaguoti neigiamomis emocijomis, didesniu impulsyvumu, kai nepagalvojami elgesio padariniai.

Sąmoningumo stoka prie vairo neleidžia atsižvelgti ir į kitų poreikius. Tai nuo amžiaus ir išsilavinimo nepriklauso. Pasaulio psichologai pripažįsta, kad apie 10 proc. populiacijos apskritai negali vairuoti.

Suvokimas apie eismo saugumą prasideda kiekvieno eismo dalyvio galvoje. Jis visai nepriklauso nuo to, ar žmogus yra puikus suvirintojas, ar lazerių inžinierius. Kartais šis procesas įvyksta savaime, pavyzdžiui, kai ant galinės automobilio sėdynės atsiranda vairuotojo atžala. Kartais to priežastimi tampa eismo įvykis, po kurio vairuotojas apsvarsto nederamo elgesio priežastis, tačiau nė vienas žmogus atsakingesniu piliečiu netapo dėl to, kad įgijo sertifikatą, įrodantį, kad ketverius metus studijavo ar studentavo mokslo institucijoje.