Antradienį Seime vėl bus narpliojamos Šilumos ūkio įstatymo peripetijos. Nors parlamentarai prieš beveik mėnesį priėmė šio įstatymo pataisas, kurios leido rinkoje atsirasti daugiau daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų, o tai skatintų konkurenciją ir pigintų paslaugą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pataisas vetavo.

Antradienį Seime ir svarstomos Prezidentė grąžintos Šilumos ūkio įstatymo pataisos. „Žinių radijo“ laidoje Prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas teigė, kad Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą inicijavo tam tikra interesų grupuotė, siekianti stiprinti savo monopoliją komunaliniame ūkyje.

Pasak jo, monopolininkų voratinklis yra apraizgęs daugiabučių administravimą, šiukšlių surinkimą, deginimą ir šilumos pateikimą.

„Visiems etapams tą įrangą tiekia ir stato tos pačios kompanijos įmonės, bet už viską visuose etapuose sumoka vartotojas. Prezidentė nuo pačios pradžios plėšo voratinklius, kurie aprėpia energetiką, bet matoma, kad vorai ir voratinkliai gyja ir juos vėl reikia suplėšyti“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė N.Udrėnas.

Tokie teiginiai ir nuvylė, ir papiktino vartotojus. „Vadinasi, mes, žmonės, vartotojai, esame tam tikra interesų grupuotė. Būtent mes, vartotojai, inicijavome tas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, nes pagal galiojančią redakciją praktiškai nebebuvo galima pasirinkti normalaus šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo. Aišku, Prezidentės patarėjas turi galimybę išsakyti savo nuomonę, net jei ta jo nuomonė yra neteisinga“, - teigė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.

Vartotojai Seimo Ekonomikos komitetui buvo pateikę siūlymą, kaip pakoreguoti Šilumos ūkio įstatymą. Į šiuos siūlymus buvo atsižvelgta, todėl balandžio 17 dieną Seime buvo priimtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas.

Jame buvo numatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Kitaip tariant, šilumos tiekėjams leista būti šilumos punkto prižiūrėtojais tų namų, kuriems jie šilumos netiekia.

Seimo priimtame įstatyme buvo panaikinti ir kiti draudimai, užkertantys kelią būti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais. Pavyzdžiui, iš rinkos iki šiol yra eliminuoti ir šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų gamintojai, taip pat asmenis, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba. Dėl perdėto draudimų kiekio praktiškai neliko įmonių, kurios galėtų teikti kvalifikuotą šilumos punktų priežiūros paslaugą.

Prezidentė tokį Seimo priimtą įstatymą vetavo, nes, anot jos, jei pataisos įsigaliotų, daugiabučiuose namuose esą vėl galėtų įsigalėti grobuoniškas kainas diktuojantys monopolininkai. „Seimas vėl leido į šilumos punktų priežiūros verslą grįžti su šilumininkais susijusioms įmonėms ir jų įdarbintiems asmenims. Jei šilumos punktus kontroliuos pelnais suinteresuoti šilumos tiekėjai, o ne nepriklausomi prižiūrėtojai – sąskaitos už šildymą niekada nesumažės“, - vetuodama pataisas pabrėžė Prezidentė.

Anot N.Udrėno, pataisomis siekiama, kad nuo biokuro ruošos iki šilumos gamybos ir pačio skaitliuko priežiūros dalyvautų vienas ir tas pats netiesiogiai susijęs subjektas, siekiantis kuo daugiau pelno, bet ne ginti vartotojų interesus.

„Tai yra absoliuti nesąmonė. Visi žino, kad šilumos tiekėjų pelnai nepriklauso nuo daugiabučiuose namuose suvartotos šilumos kiekio. Seime kalbėjausi ne su vienu parlamentaru. Visi jie pripažino, kad žino šį faktą, jog šilumos tiekėjų pelnas ir suvartojamos šilumos kiekis yra nesusiję, tačiau tik jie patys žino, kodėl paklūsta kuriamai tendencingai nuomonei, kad šilumos tiekėjai yra grobuonys ir negali prižiūrėti šilumos punktų“, - teigė J.Antanaitis.

Jis pabrėžė, jog vartotojai vis dar nepraranda vilties, kad Seimas atmes Prezidentės veto ir paliks galioti tas Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurias patys priėmė.

„Nors jos ir nėra tobulos, tačiau tai yra 10 žingsnių į priekį, palyginti su tuo, kas yra dabar. Manau, kad šilumos tiekėjus reikia ne išstumti iš namo, o įvaryti į jį, leisti prižiūrėti šilumos punktus, nes jie yra įpareigoti mažinti suvartojamos šilumos kiekį, žino, kokiomis priemonėmis tai įmanoma pasiekti. Tačiau esmė yra ta, kad tik patys vartotojai turi teisę pasirinkti, kokius šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojus samdytis. Niekas neturi teisės žmonėms nurodinėti“, - pabrėžė J.Antanaitis.