„Jau balandžio 6 d. viešai pristatysime, kaip atrodys virtualus patrulis, paaiškinsime, ką ir kaip jis veiks elektroninėje erdvėje. Dar kartą pabrėžiame, kad jis niekaip neribos žodžio laisvės, o reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus ar pažeidimus.

Keli pavyzdžiai, kad būtų aiškiau:

– interneto platybėse siūloma rinktis prie Seimo ir eiti daužyti langų;

– skelbimų portaluose siūloma įsigyti narkotinių medžiagų;

– internete pardavinėjami vairuotojų pažymėjimai;

Dar kartą pabrėžiame, kad jis niekaip neribos žodžio laisvės, o reaguos tik į akivaizdžius nusikaltimus ar pažeidimus.

– įvairiose socialinių tinklų grupėse siūloma prisiimti atsakomybę už kitų asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus“, – vardijo policijos pareigūnai.

„Tai tik keli pavyzdžiai, kur galėtų įsikišti virtualus patrulis. O įstatymai galioja ir elektroninėje erdvėje“, – įspėjo pareigūnai.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, socialiniuose tinkluose vykstantys prieš visuomenę ir nacionalinį saugumą nukreipti veiksmai turėtų būti kontroliuojami prevenciškai – virtualaus pareigūno.

„Prieš startuojant tokiam naujam instrumentui, turi būti paruošti žmonės, sugebantys atskirti, kas yra nuomonė, ir kas yra teisės aktų pažeidimas. Kai yra prieštaraujama viešajai rimčiai, neapykantos kurstymas arba skleidžiama dezinformacija. Aš suprantu, kad tą reikia labai aiškiai sudėlioti, turi būti labai aiškūs kriterijai ir gebėjimai tai atlikti“, – antradienį LRT radijui sakė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Ministrės nuomone, teisės aktų pažeidimai socialiniuose tinkluose ar kažkokioje kitoje erdvėje yra toks pat nusikaltimas, kaip ir viešojoje erdvėje.  „Mes negalime toleruoti ir palikti tokios erdvės lyg tai būtų laukiniai Vakarai, kur galima daryti ką nori ir kaip nori. Manau, kad toks instrumentas, kuris, tarkime, Estijoje veikia penkerius metus ir veikia sėkmingai, pirmiausia turėtų atlikti prevencinę funkciją, t. y. įspėti asmenis, kurie reiškia ne savo nuomonę ar ne savo poziciją,“ – tvirtino A. Bilotaitė.