Daugiau apie tai kalbėjo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
– Kaip dažnai sutinkate griežtai taisyklių besilaikančių vairuotojų?
– Absoliuti dauguma Lietuvos vairuotojų griežtai laikosi taisyklių, nedaro kelių taisyklių pažeidimų.
– Tokių, kurie laikosi savitai nusistatę, kad jie neviršys greičio ir tai daro ne vienerius metus?
– Matote, policija tų, kurie nedaro pažeidimų kelių taisyklių, nekontroliuoja. Mes jais pasitikime, jie elgiasi atsakingai, laikosi kelių taisyklių, nedaro pažeidimų, nekelia pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Šioje vietoje tik reikia pasidžiaugti, kad yra tokių žmonių. Vėlgi, turbūt absoliuti dauguma kelio eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų – laikosi vis dėlto kelio eismo taisyklių, saugo save ir aplinkinius.
– Kaip atrodo statistinis greičio viršytojas Lietuvoje?
– Labai sunku pasakyti. Turime ir 90-mečių, kurie viršija greitį ir tą daro nuolatos, ir turime jaunimo, kurie priversti dėl viršyto greičio perlaikyti egzaminus, prarasti vairuotojo pažymėjimus ir taip toliau. Tikrai sunku man apibrėžti, aiškiai nupiešti. Turbūt psichologas turėtų nupiešti, kas yra greičio viršytojas.
– Kokių argumentų išgirstate, kodėl žmogus viršijo greitį?
– Labai įvairių: „labai skubėjau“, „buvo būtina man skubėti“, „kažkas buvo atsitikę“, „kitaip negalėjau“, „šiek tiek viršijau“, arba „visi tokiu greičiu važiavo“, „nepagalvojau“, „nepasižiūrėjau“. Pasiteisinimų lietuviai visą laiką susiranda. Kada pasakai, kad greičio pažeidimas, nepasirinktas saugus greitis, viršytas greitis yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių, kuomet žūsta arba būna sužalojami žmonės, tada tie pažeidėjai susimąsto labiau.
– Policijos sistemoje dirbate ilgus metus. Tikrai esate matęs ne vieną greičio viršijimo atvejį. Galit prisiminti, koks buvo didžiausias ir kur fiksuotas?
– Tikrai sudėtinga vieną kažkokį išskirti, bet ne per seniausiai nakties metu vienas prabangaus automobilio vairuotojas, galvodamas, kad policija nepatruliuoja naktimis, greitai važiavo.
– Koks greitis buvo?
– Man atrodo, virš 200 tikrai buvo. Jis buvo pasivytas, sustabdytas ir suprato, kad pusę metų teks pasivaikščioti pėsčiomis.
– Koks greičio viršijimas yra lemtingas ir ar tikrai nuo pirmo kilometro?
– Taip, tam tikrais atvejais ir nuo vieno kilometro viršyto greičio yra tam tikros pasekmės, priklausomai nuo to paties greičio režimo, eismo intensyvumo, vairuotojo gebėjimų. Vėlgi, mano žiniomis, šiam momentui Švedijoje labai aktyviai skelbiama akcija – ir už vieną viršytą kilometrą yra normali piniginė bauda. Vėlgi, Europa sako, kad viršytas greitis yra tas pavojus, kuris yra labai aktualus šiai dienai Europos keliuose, ne išimtis ir Lietuva. Vėlgi, išmokti daryti pokytį savyje ir laikytis kelių eismo taisyklių, važiuoti leistinu, o kartais net ir mažesniu greičiu, priklausomai nuo oro sąlygų, eismo intensyvumo, pirmiausia turėtų rūpėti pačiam vairuotojui. Tą pokytį, kaip psichologai sako, praėjus tam tikram laikui, laikantis tam tikros taisyklės, tikrai padaryti galima.
– Tas liaudyje sklandantis gandas, kad tiek policija, tiek greičio fiksavimo įrenginiai toleruoja dešimties kilometrų per valandą viršijimą – tiesa ar ne?
– Ne, deja, tokios tolerancijos nėra. Yra tik tiek, kad įstatymų leidėjas nenumatęs rimtos piniginės atsakomybės už tam tikrą pažeidimą, tam tikrą viršytą greitį. Yra įspėjimas, jeigu tam tikrų pasekmių turbūt vairuotojai nesusilaukia. Valstybei vėlgi turbūt labai brangu siuntinėti tuos įspėjimus ir įspėti vairuotojus, bet vėlgi – šioje vietoje viršijus 10, pusė žingsnio turbūt ir 20. Tas viršytas 20 kilometrų per valandą greitis tikrai sukelia liūdnas pasekmes.
(be temos)