– Iš esmės turbūt kažkuo labai nesiskiria, ypač nuo vakar dienos, nes, vėlgi, gavo dauguma įstaigų nakties metu nuo 2 iki 3 val. Ir visi atėjo į darbą, pradėjo pranešinėti policijai. Tai šiai minutei mes turime virš 1 tūkst. pranešimų apie galimus tokius grasinimus. Tačiau, kas šiandien pasikeitė – tai iš esmės mes atnaujinome rekomendacijas, nes atliekant tyrimą, surinkus pakankamai duomenų, nematome jokios realios grėsmės. Todėl yra atnaujintos rekomendacijos ir tikrai nesiūlome nutraukinėti veiklos, evakuoti žmonių, o tiesiog siūlome, pavadinkim, karštąja linija su specialiu policijos telefonu, pasiskambinti, pasikonsultuoti ir gauti tolimesnius nurodymus.

– Bet tas telefonas net nėra 112. Kas įvyko vakar, visa šita sistema, galima sakyti, nustojo veikti, kai reikėjo pagalbos tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų jos reikia, kai, pavyzdžiui, patenka į kokią nors nelaimę. Dabar yra visiškai kitas telefono numeris, kuriuo reikia skambinti.

– Taip, tai būtent tam ir yra paskirtas kitas telefono numeris, kad nebūtų „užlaužiamas“ Bendrasis pagalbos centras ir kad žmonės, kuriems reikia realios pagalbos čia ir dabar, galėtų greitai ir operatyviai prisiskambinti ir gauti pagalbą. Tai telefonas yra kitas. Ten mūsų konsultantai pakonsultuoja žmones. Matome, kad viskas neblogai veikia ir policija gali dirbti savo darbą, ir priiminėti tikrus pagalbos skambučius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet nepaisant to, kad jūs jau vakar atnaujinote rekomendacijas, mes jau turime įvairių pranešimų iš šalies mokyklų, kurios sako, kad jos priėmė sprendimus paleisti vaikus nuo pat ryto, nes šįkart grasinime buvo nurodytas rytinis laikas, kada neva tie netikri sprogmenys turėtų detonuoti. Tai žiūriu, kad mokyklos, vis dėlto, nesureagavo į tas rekomendacijas.

– Aš, manau, kad tiesiog tos rekomendacijos buvo paruoštos vakar vakare, perduotos savivaldybėms, jos turbūt nepasiekė iš pat ryto mokyklų. Mokyklos administracijos priėmė vienokius ar kitokius sprendimus, ne visur administracijos priėmė tokius sprendimus, kai kur juos priėmė ir savivaldybės, merai. Tai, vėlgi, aš labai tikiuosi, kad jie dabar gavę tas rekomendacijas, kurios dabar yra viešai visur paskelbtos, įsivertins tuos sprendimus savo ir tikrai nedarys tokių dalykų, kad siųsti vaikus savaitei į nuotolį. Aš, manau, tikrai, mes galim pabrėžti, kad jokios realios grėsmės šiuo metu nematome. Mes toliau nuolat stebime situaciją ir jeigu tiktai nors minimali grėsmė įstaigoms, organizacijoms, ypač mokykloms ar darželiams bus, tai tikrai bus tos rekomendacijos atnaujintos.

Mažiau panikos, mažiau sąmyšio ir visi galės ramiai ir įprastai vykdyti savo numatytas veikas.

– Bet tai yra toks labai jautrus klausimas, kai tėvai galvoja apie savo vaikus. Kaip žinoti, kada grėsmė yra reali? Niekas nenori turėti net mažiausios rizikos dėl savo vaikų.

– Aš siūlau pasitikėti valstybe, valstybės institucijomis, tame tarpe ir policija. Ir jeigu mes sakome, kad tokios grėsmės nėra šiuo metu, tai mes tikrai labai atsakingai tai skelbiame ir atsakingai patikriname tą informaciją. Aišku, vėlgi, jeigu savivaldybės ar mokyklos priims kitokį sprendimą, tokia yra jų teisė. Čia nėra kažkokie privalomi nurodymai, čia yra tik rekomendacinio pobūdžio informacija. Tačiau visgi siūlome vadovautis ja. Taip bus mažiau panikos, mažiau sąmyšio ir visi galės ramiai ir įprastai vykdyti savo numatytas veikas.

– Kokių jūs turite įrodymų dabar, kad ta grėsmė nėra reali, kad tai yra tiktai informacinė ataka?

– Na, tyrimo rezultatų paskleisti viešai aš kol kas negaliu. Bet tyrimas vyksta intensyviai, yra keičiamasi informacija su kitomis Europos šalimis, įsijungęs ir Europolas. Latvijos policija, pavyzdžiui, jau prieš dvi dienas priėmė tokį sprendimą, kad jie įsivertino visas rizikas ir vertina tai kaip spaminius laiškus, nekreipia išvis jokio dėmesio. Mes reaguojame šiek tiek rimčiau, pavadinkime. Tačiau lygiai taip pat, kaip latviai, nematom tame kažkokios rizikos ir tikrai siūlome žmonėms nepanikuoti.