Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus ketvirtadienį Tolerancijos centre surengė diskusiją, kurioje dalyvavo ir tautiniu save vadinančio jaunimo atstovai.
Pirmiausia susirinkusiems buvo pademonstruotas trumpas dokumentinis filmukas „Susitikimas su nacionalistais“, kurio idėjos autorius Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.
Filme demonstruojamas Lietuvos žydų ir nacionalistų susitikimas įvykęs 2012 m. kovo mėn., po Nepriklausomybės dienos eitynių. Jo metu Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos nariams buvo surengta ekskursija, po kurios įvyko diskusija.
Po filmo renginio moderatorius M. Zingeris pakvietė dalyvius diskusijai, kurioje dalyvavo žurnalistai Ginas Dabašinskas ir Tomas Dapkus, filmo režisierius Jonas Ohmanas, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos lyderis Julius Panka, kultūrologė Violeta Davoliūtė, politologas Alvydas Medalinskas.
Diskusiją pradėjęs M. Zingeris suabejojo, ar šūkis “Lietuva – lietuviams” padės suvienyti Lietuvą ir formuotis moderniai tautai.
“Tenka apsilankyti gruzinų, azerbaidžaniečių ir lenkų restoranuose. Kaip jie, Lietuvos piliečiai, turėtų jaustis pamatę šūkį “Lietuva lietuviams”. Konstitucinis teismas kažkada pareiškė, kad valdžia priklauso lietuvių tautai, o Mariaus Kundroto (vienos iš nacionalistinių organizazijų lyderio – aut.past.) teigimu, lietuviai - tai etniniai lietuviai. Tai ką darysime su pusiau etniniais lietuviais? Kodėl jūsų organizacija vadinasi Lietuvių, o ne Lietuvos tautinis centras? ”, - į diskusijoje dalyvavusį Lietuvių tautinio centro vadovą Julių Panką kreipėsi M. Zingeris.
J. Panka teigė, kad organizacijos pavadinimą nulėmė jos veikos pobūdis. “Ši organizacija akcentuoja tautiškumą, tautines vertybes. Mes akcentuojame, kad tauta kuria valstybę, o ne valstybė tautą. Dėl žodžio lietuvis, daug diskutuojama. Šiais laikais šios sąvokos painiojamos. Vienose diskusijose lietuvis - tai etninis lietuvis, kitose - Lietuvos pilietis. Šitas žodis daugiareikšmis”, - pabrėžė nacionalistų vadovas.
Politologas Alvydas Medalinskas tvirtino, kad smerkiąs 2008 m. eiseną, kurios metu skambėjo šūkiai “Juden raus”, tačiau pakankamai palankiai vertina tautiškumą kaip ideologiją.
“Tautiškumas - tai tokia pat politinė ideologija, kaip ir bet kokia kita ideologija. Jeigu ja besiremiančios organizacijos neprieštarauja konstitucijai ir istatymams, tai jos turi teisę veikti. Tautiškumas neatsiejamas nuo pagarbos kitoms tautoms. Lietuvių kalba ir kultūra gali pasirūpinti tik Lietuva. Viešai raginu, kad eitynių dalyviai atsiribotų nuo skinų. Dėl to kad vyko inkvizicija, juk niekas nesmerkia krikščioniškos Europos demokratijos. Tautiškumo, bet ne kraštutinio nacionalizmo idėjos reikalingos”, - dėstė savo poziciją politologas.
M.Zingeris oponavo, kad šiuo metu yra nemažai žmonių, kurie manipuliuoja tautiškumo sąvoka ir išnaudoja ją saviems tikslams. “Bet kuris “patriotas” gali išnaudoti tautiškumo sąvoką, užsirašyti žaliomis raidėmis “patriotas” ant kaktos ir išnaudoti šitą sąvoką, o mes galime pakliūti ant šito kabliuko. Senų laikų, senos dainos, kad tie judėjimai tokie gražūs ir nekalti”, - kalbėjo muziejaus vadovas.
Žurnalistas Tomas Dapkus pastebėjo, kad mes gyvename tokiame regione, kur labai lengva prisiminti įvairius istorinius nesusipratimus.
“Bet kalbant apie pačias eitynes, tai man kai kurie dalykai irgi yra nevisiškai suprantami. Kai kurie simboliai, kai kurie dalykai. Teisiškai gal prie jų neprikibsi, bet jautresniam ir protingesniam žmogui jie yra skaudūs ir žeidžia. Dar vienas keistas eitynių organizatorių gestas - šie žmonės akcentuoja meilę tevynei, bet Klaipėdos kraštą nori atiduoti Vokietijai”, - stebėjosi T. Dapkus.
Radijo žurnalistas Ginas Dabašinskas akimirsniu visus susirinkusius padalino į dvi grupes – tuos, kuriems šūkis „Lietuva – lietuviams“ yra problema, ir tuos, kuriems nėra.
“Tie, kuriems nėra problema, jie dažnai įsitraukia į socialinę veiklą. Bet socialinė veikla turi tamsiąją pusę – ji naikina sąmoningumą tam, kad būtų išgauta energija. Ne tiek jau daug reiškinių, kur sąmoningumas ir aktyvumas eina greta. Iš tiesų, mano galva, mes neturime jokių sąsajų su tarpukariu ir juo labiau su LDK. Tokio žmogaus kaip Vincas Kudirka Lietuvoje nebeliko. Aš bijau tokių renginių ir juose nedalyvauju”, - teigė žurnalistas.
Naujausi komentarai