Problema yra ta, kad saugumo, kaip prioriteto, nėra politiniu lygiu, žmonės nekeičia požiūrio ir nenori išeiti iš komforto zonos, nes viskas sukasi apie linksmybes, LRT RADIJUI sako politologė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. „Pasakymą „mąstau, vadinasi, esu“ dabar galima pakeisti į „perku, vadinasi, esu“, viskas sukasi apie pirkimą“, – pastebi politologė.

„Problema yra akivaizdi. Visa tai jau turėjo tapti labai aišku po įvykių Paryžiuje, turėjo būti priimti radikalūs sprendimai. Bet juk yra ir Londonas, ir Madridas, mes visus tuos dalykus ignoruojame. Terorizmas Europoje yra seniai ir politikai, ir institucijų darbas šią problemą akivaizdžiai ignoruoja. Man nuostabą kelia pasakymas „mes gyvenimo nekeisim, nes jei mes pakeisime gyvenimą, jie nugalės“. Aš turiu visai priešingą nuomonę, jei mes nepakeisime gyvenimo, tada jie nugalės“, – sako R. Urbonaitė.

Anot jos, kol saugumas nebus prioritetu, tol mes nieko nepadarysime. „Problema yra ta, kad saugumo kaip prioriteto nėra politiniu lygiu, žmonės nekeičia požiūrio ir nenori išeiti iš totalios komforto zonos, nes viskas juk sukasi aplink linksmybes. Pasakymą „mąstau, vadinasi esu“ dabar galima pakeisti į „perku, vadinasi, esu“, viskas sukasi aplink pirkimą“, – sako ji.

„Turiu labai gerą lietuvišką pavyzdį. Mačiau, kaip viešajame transporte žmonės elgėsi, žinodami, kad aplinkui gali lakstyti neprognozuojamas nusikaltėlis su automatu. Jie pradėjo piktintis, kad skuba ir vėluoja, pradėjo reikalauti atidaryti duris“, – prisiminė R. Urbonaitė. Anot jos, politikai irgi nesiima radikalių sprendimų, todėl visa tai persiduoda į teisėsaugos institucijų darbą, jų efektyvumą.

„Kai nesuvokiame, ką daryti, įsijungia instinktas bėgti nuo pavojaus, kurį tu matai. Bet kai tu nesugebi adekvačiai vertinti realios situacijos, nes niekada su tuo nesusidūrei, apie tai niekada niekas nekalbėjo, tu ir neįvertinsi. Atsiranda vienintelis dalykas – baimė“, – pabrėžia politologė.

Taip pat R. Urbonaitė sako, kad valstybė, veikdama tik savo teritorijoje ir nekoordinuodama veiksmų, nesikeisdama informacija su užsienio valstybėmis, nieko nepadarys. „Sienos vis dar yra laisvos, atviros, jas galima kirsti. Dėl to, manau, reikėtų sukurti sistemą, kaip reikėtų keistis informacija. Pažiūrėkite, Lietuva savo saugumu rūpintis pradėjo vos ne tik po Paryžiaus. Dabar sustiprinta ir žvalgyba. Bet saugumo sistemos nesukursi per vieną dieną“, – pastebi ji.